Šis gimtadienis Radžiui – kitoks. Paprastai jis savo gimimo dieną praleidžia ant scenos, tačiau šįkart jis švęs ramiau.
„Manau, kad kiekvienam žmogui gimtadieniai yra svarbūs, ne išimtis ir aš. Bet aš savo gimimo dieną dažniausiai švenčiu scenoje. Šiemet pirmus metus taip išėjo, kad švęsiu kitaip – nuvažiuosiu pas mamą, su ja nueisime kur nors pavalgyti. Čia ne jubiliejiniai metai, tad šventimas paprastesnis“, – šypteli jis.
Prisimindamas praėjusių metų koncertus, dainininkas džiaugiasi, kad nepaisant viskų sunkumų, jis surinkdavo pilnas sales klausytojų.
„Tikrai negaliu skųstis ir esu patenkintas praeitais metais. Padažnėjo koncertų po pandemijos, žmonės renkasi, turiu savo publiką. Per 15 metų scenoje pasiekiau pastovumą – nebėra to blaškymosi, ar minia bus, ar ne.
Niekada niekam nemelavau – jei koncertuose žmonių nebūdavo, nesakydavau atvirkščiai, – neslepia pašnekovas. – Yra ir dainininkų, kurie įsivaizduoja, kad pas juos pilnos salės ir paskui viešai meluoja. Čia nieko neprimeluosi.
O aš džiaugiuosi, kad mano muzika dar žmones džiugina, kad jie renkasi į mano koncertus. Manau, kad be pramogų žmonės neišgyventų. Labai smagu, kad lietuviai vis dažniau renkasi Lietuvos artistų koncertus, o ne užsieniečių.“
Radžio gimtadienis sutampa ir su dar viena švente – Meilės diena. Atlikėjas prisipažįsta, kad tai jam – dviguba šventė.
„Aš su mielu noru būnu scenoje – tai ir man, ir žmonėms didelė šventė. Labai nepripažįstu to sėdėjimo prie apkrauto stalo. Man įdomu, kai veiksmas vyksta. Aš džiaugiuosi, kai galiu dirbti ir dainuoti, o ne sėdėti rankas sudėjus ir tik liūdėti, kad niekas manes neprisimena. Kam reikia, tas žmogų prisimena ir be gimtadienių. Ne tada, kai tik jis numiršta.
Sakiau sau, kad jei iš gyvenimo staiga išeičiau, nenorėčiau, kad būtų jokie interviu apie mane. Reikia su žmogumi ir apie jį kalbėti tol, kol jis gyvas – su juo juoktis, kalbėti. Tai yra gyvenimas. Reikia džiaugtis kiekviena akimirka – aišku, kiekvienas gimtadienis prideda metų, bet juk niekas nejaunėja. Svarbu iš gyvenimo išsinešti viską, ką gali ir palikti žymę“, – apie norą gyventi pilnavertiškai pasakoja jis.
Scenoje uždainuos su Agne
Romų tautybės vyro Lietuvoje populiarumas pradėjo augti 2006 metais, kuomet pasirodė muzikiniame projekte. Nuo to laiko atlikėjas jau 15 metų savo klausytojus džiugina įsimintinomis dainomis bei charizmatiška asmenybe.
Jubiliejiniame koncerte vasario 18-ąją Radžis kartu ant scenos lips su legendiniu atlikėju Vytautu Šiškausku ir seniai viešumoje matyta Agne Gansauskiene. Prieš 15 metų pats vyras su Agne išgarsėjo realybės šou, o gerbėjai juos prisimindavo kaip du karštakošius – vos spėję nulipti nuo scenos jie pykosi ir taikėsi.
„Su Agne rečiau matomės scenoje, nes ji nutraukė muzikinę veiklą, nors karts nuo karto kažkur pasirodo. O su Vytautu, Laisva susitinkame visada, kai tik vyksta bendri koncertai. Taip ir bendraujame, nes kolegiškumas šioje srityje tikrai reikalingas. Man visada smagiau scenoje su kolegomis. Aš dainuoju senąją pop estradą ir noriu išlaikyti autentiškumą ir paprastumą – todėl mano koncertuose nėra kažkokių įspūdingų šviesų šou. Tikrai nesakau, kad kiti blogai dėl to daro, bet aš bandau išlaikyti paprastumą“, – teigia jis.
Vyras sako, kad itin vertina paprastumą, todėl jo koncertai nėra iš tų, kuriuose galima pamatyti įspūdingą šou. Jam svarbu nuoširdumas ir kokybiškas muzikos atlikimas.
„Pastebėjau, kad dabar vis labiau į madą ateina paprastumas. Mes ir taip esame išmanūs, norisi to natūralumo. Žmonės nori bendravimo, nes jo pradėjo dabar labai trūkti, žmonės labai susvetimėjo. Ačiū Dievui, kad mes turime dainininkus, artistus, kurie gali žmones suburti ir leisti jiems gerai praleisti laiką kartu. Džiaugiuosi, kad muzika iki šių dienų neišnyko. Žmonės visais laikais norėjo bendrauti ir atsipalaiduoti ir tai nedings. Tai didelė gyvenimo dalis“, – sako atlikėjas.
Radžis atviras – visuomenėje jis mato daug priešiškumo, kurį iš žmonių išginti nėra taip paprasta.
„Galim kalbėti gražiai, bet matau, kad reikia kuo daugiau stengtis suburti žmones. Aš atėjau į pasaulį dainuoti, linksminti ir džiaugiuosi, kad žmonės mano koncertuose atsipalaiduoja. Tą valandą ji yra laimingi, jie išeina pasisėmę energijos. Dainininkui geriausia dovana, kai jo salėse yra stabilumas, kaip žmonių susirenka daug, – džiaugiasi jis. – Per tiek metų aš jau žinau, koks esu ir kokią vertę kuriu. Savo vardą turi užsitarnauti darbais.“
Piktinasi „netikrais“ atlikėjais
Vyras tikina pastebėjęs ne itin malonią tendenciją, kad ant scenos lipa žmonės, kurie neturi jokio muzikinio išsilavinimo ir tik „šokinėja“ nuo profesijos prie profesijos.
„Dabar labai madinga kitos profesijos atstovams eiti dainuoti. Atsiranda tiek dainuojančių, kad tuoj plojančių nebebus, – atsidūsta R. Aleksandrovičius. – Žmonės galvoja, kad dainuoti – labai paprasta. Tada praeina keleri metai, ir tie atlikėjai pasidaro nebeįdomūs, nes nesukuria nieko naujo.
Tie neaiškūs artistai patys perdainuoja mūsų dainas, pradeda dainuoti žurnalistai. Yra juokinga, kai žmonės neturi klausos, perdainuoja paprastas ir prastas daineles. Tai – ne dainavimas, o pasityčiojimas. Matau, kad muzika nebėra tokia vertinama, nes į sceną eina kas tik nori. Džiugu, kad bent žmonės ne tokie kvaili ir atsirenka. Kiekvienas turime suprasti, kad turime savo profesiją ir pašaukimą. Juk ir aš pats negaliu eiti būti žurnalistu, nes apie tą sritį nieko neišmanau. Kiekvienas turi atrasti save.“
„Per tokius dainininkus suardoma visa Lietuvos muzikos industrija ir reputacija. Kam tada muzikos mokyklos ir natos? Jei žmogus nežino net paprasčiausių dalykų, tai yra pazoras. Man visada įdomu dirbti su tikrais talentais – Montvydu, Šiškausku, su Laisva ir kitais. Čia talentingi žmonės, kurie kuria tikrą muziką. Džiaugiuosi, kad ir mane žmonės pamilo, ir kad 15 metų esu scenoje“, – šypsosi jis.
Paklaustas, kas būtų jo gyvenimo ramstis, kuomet būna sunku, Radži nė kiek nedvejodamas tarė, kad mylima globėja Vida, kuriai tarė „ačiū“ už viską: „Jeigu ne globėja, tuomet tikrai būtų sunku. Džiaugiuosi, kad ji yra kartu su manimi ir aš galiu atsiremti į ją. Ji visada, kai gerai jaučiasi, tuomet būna ir mano koncertuose.“
