Retai interviu dalijanti R. Filejeva leidosi į atvirą pokalbį su naujienų portalu tv3.lt, kurio metu papasakojo apie kasdienybę, kasdienę pagalbą likimo nuskriaustiems žmonėms bei savo šeimą, kuriai ne visuomet pavyksta skirti tiek dėmesio, kiek norėtųsi.
Darbas arti žmogaus
Neseniai TV3 žiniasklaidos grupės eteryje startavo naujas „TV pagalbos“ sezonas. Rūta šiame darbe sukaupė milžinišką patirtį – „TV gelbėtoja“ ji dirba jau apie penkiolika metų. Pasak jos, po tiek metų filmavimų sunkiausia yra nustebinti žiūrovą, tačiau ji kaskart stengiasi kiekvienoje istorijoje palikti dalelę širdies.
„Aš visada noriu nustebinti žiūrovą ir parodyti, kad yra daugybė būdų padėti. Kartais atvykus į situaciją atrodo, kad niekas jau nebegali nustebinti. Tačiau istorija vis tiek sugeba priblokšti, ir tu pats natūraliai atrandi būdą dar kartą nustebinti žiūrovą, suteikdamas pagalbą. Šis darbas tikrai nėra lengvas, bet man patinka – visuomet atiduodu širdį, kad tai, ką darau, paliestų žmones“, – sakė R. Filejeva.
Rūta atvirauja, kad būna akimirkų, kai pagalvoja apie tašką šiame kelyje. Tačiau, kaip pabrėžė pati, tokios mintys kyla tik dėl įtemptos kasdienybės. Giliai širdyje ji žino, kad padėti žmogui – jos pašaukimas.
„Abi mano veiklos yra labai arti žmogaus. Todėl net jei kartais pavargstu, galiausiai pailsiu ir vėl pasiilgstu to važiavimo pas žmones, nežinant, kokia istorija manęs laukia. Nežinau, ar tai yra įpratimas, ar tiesiog darbas, kuris tikrai patinka. Greičiausiai, kad abu. Tad net jei kyla minčių viską mesti, tai nebent dėl nuovargio“, – pasakojo ji.
Džiaugiasi lietuvių gerumu
Dirbant „TV pagalboje“, kasdien matant šeimas, kurios susiduria su nepritekliumi, Rūtai kilo idėja įkurti labdaros ir paramos fondą „Gėrio trupinėlis“. Moteris itin džiaugiasi, kad beveik dešimt metų veikiantis fondas stipriai plečiasi.
„Galiu pasidžiaugti, kad aplink mūsų komandą formuojasi vis daugiau savanorių, be to, sustiprinome bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais. Jie tapo „Gėrio trupinėlio“ dalimi ir padeda spręsti šeimų problemas. Labai džiaugiuosi, kad jau turime savo patalpas ir Klaipėdoje, ten taip pat prisijungė nauji savanoriai, kurie įsiliejo į veiklą su visa širdimi. Tikiuosi, kad greitu metu mes tikrai būsime tas trupinėlis, prie kurio prisidėti, dalyvauti žmonių istorijose ir suteikti pagalbą norės vis daugiau žmonių“, – dalijosi pašnekovė.
Rūta itin džiaugiasi matydama, kad žmonės Lietuvoje neatsuka nugaros likimo nuskriaustiems žmonėms – daugelis pagal savo galimybes prisideda prie paramos.
„Labai retas atvejis, kad galėtum iš žmogaus lūpų išgirsti, jog jis nenori prisidėti. O jeigu ir išgirsti, dažniausiai tas žmogus ar įmonė jau padeda kitiems. Manau, kad mes gyvename nuostabioje šalyje, kur žmonės iš tiesų yra socialiai atsakingi, šiuo klausimu labai stipriai augame. Tik geriausi žodžiai visiems, kurie remia mus, kitus fondus ar pasirinktas šeimas“, – gražių žodžių lietuviams negailėjo R. Filejeva.
Visgi Rūta neslepia, kad šiandien jos labdaros fondui yra itin reikalinga parama – nuo higienos priemonių, drabužių iki mokyklinių prekių. R. Filejeva pasakojo kasdien sulaukianti šimtų skambučių dėl pagalbos šeimoms, tačiau dažnai nebeturinti ką duoti.
„Norėčiau asmeniškai kreiptis į visus Lietuvos žmones, skaitančius šį tekstą ir pabrėžti, kad šiuo metu „Gėrio trupinėlis“ yra pasiruošęs priimti bet kokią paramą. Mums trūksta sauskelnių, drabužių, avalynės, mokyklinių prekių. Esame įsikūrę Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Nesu tas žmogus, kuris pirmiausia prašo finansinės paramos, bet ji taip pat reikalinga.
Mes vykdome ir didesnius projektus – pavyzdžiui, padedame, jei su negalia gyvenančiai šeimai prakiuro stogas ir panašiai. O viena naujausių istorijų yra tokia, kad 81-erių močiutei, kurią prižiūrėjo socialiniai darbuotojai, bet nesutvarkė jos kompensacijų, susikaupė 600 eurų skola. Dėl šio streso ji neteko 30 kilogramų“, – pasakojo ji.
Atsipalaiduoti padeda žemiški dalykai
Nors kiekvieną dieną Rūtai tenka išgirsti ir spręsti ne vieną skaudžią istoriją, savo darbo liūdnu ji nevadina. Anaiptol – moteris įdeda visas pastangas, kad šios istorijos turėtų laimingą pabaigą.
„Galbūt kažkam tai atrodo liūdnos istorijos, bet aš jas vadinu gyvenimiškomis. Kai ateinu į šeimą ir išgirstu jų problemas, žinau, kad galėsiu padėti ir neatsitrauksiu tol, kol nesulauksime laimingos pabaigos. Dažniausiai viską taip ir išsprendžiame. O liūdna būna tuomet, kai suserga žmogus.
Šiuo metu turiu skaudžią istoriją, kurioje penkių vaikų mama kovoja su ketvirta vėžio stadija. Ji guli ligoninėje, aš dažnai jai skambinu ir vis galvoju, kaip norėčiau tą balsą girdėti dar daugybę metų. Viską jaučiu, viską išgyvenu kartu su šeima. Tokių istorijų po darbo dienos neįmanoma neparsinešti namo“, – graudindamasi kalbėjo R. Filejeva.
Prie darbų Rūtai tenka sėdėti ir savaitgaliais, tačiau dėl to moteris nesiskundžia – žino, dėl ko visa tai daro. Tiesa, ji pabrėžia, kad dėl savo veiklų neatsuka nugaros ir draugėms ar kitoms mylimoms veikloms, kurios padeda pailsėti ir sugrįžti į save.
„Aš atsipalaiduoju du kartus per savaitę šokdama solo latino šokius, kartais vyras mane ištraukia į sporto salę, kur abu pasportuojame. Tikrai neatsisakau ir laiko su draugėmis – mūsų susitikimai reti, bet labai šilti ir jaukūs. Kartais su šeima nueiname į spektaklį, kiną ar restoraną.
O sekmadieniais mėgstu nueiti į bažnyčią arba tiesiog atsigerti arbatos, suvalgyti gabaliuką pyrago ir pabūti su savimi. Man daug nereikia, tokie paprasti žemiški dalykai padeda sugrįžti į save“, – teigė pašnekovė.
Atskleidė, kodėl vis atsiprašo vaikų
O ar netenka Rūtai iš vaikų išgirsti, kad mamos dažniau norėtųsi namuose, o ne darbe? R. Filejevos teigimu, tokių priekaištų ji nesulaukia, nes pati pajaučia, kada apleidžia savo vaikus.
„Kadangi man tikrai labai rūpi, aš pati neretai jų to teiraujuosi. Dažnai netgi pasakau: atleiskite man, kad net būdama namuose dirbu. Tikrai dažnai jų atsiprašau. Bet visą laisvą laiką stengiuosi praleisti su vaikais, aplankyti ir savo tėvus. Manau, kad man pavyksta kompensuoti tą laiko trūkumą. Net tuo pačiu pagulėjimu apsikabinus vakare lovoje ir šiltu pokalbiu apie viską“, – šyptelėjo R. Filejeva.
Tiesa, Rūtos vaikai – tokie pat aktyvūs ir veiklūs, kaip mama. Moters dukra Emilija – ne tik šokių čempionė, bet ir modelis.
„Ji mane stebina savo savarankiškumu, nes nori visur dalyvauti. Nuolat iš Emilijos gaunu klausimus: ar galiu dalyvauti ten, ten ir ten, – juokėsi Rūta. – Žinoma, viskas turi praeiti pro mamos filtrą, ar tai yra saugu. Emilija noriai eina į modelių atrankas, džiaugiasi, kai būna atrinkta. Matau, kad auga labai ambicinga asmenybė, kuri, jei tik išlaikys savo užsispyrimą, turėtų gyvenime nemažai pasiekti.“
Ne ką mažesnį pasididžiavimą Rūtai kelia ir sūnaus Mato veiklos – jis aktyviai sportuoja, o šiemet dar ir tapo jaunuoju šauliu.
„Dabar jis yra pasirengęs mokytis, domėtis, praeiti visus kurus ir galbūt ateityje tęsti jaunojo šaulio karjerą. Tad veiklos jis turi kiekvienai dienai – du kartus per savaitę eina į jaunojo šaulio užsiėmimus, o kitas likusias dienas sportuoja graplingą. Džiaugiuosi, kad jis tuo mėgaujasi ir rūpinasi savo sveikata.
Aišku, sūnus dar mažas, dažnai nori būti kieme su draugais, nėra įpratęs prie atsakomybių, tad kartais tenka paspausti. O aš esu tokia mama, kuriai norisi, kad jis kuo greičiau taptų savarankiškesnis“, – pasakojo R. Filejeva.
Paaukoti R. Filejevos labdaros ir paramos fondui „Gėrio trupinėlis“ galite šiais rekvizitais:
KODAS: 304176073 SĄSKAITOS
NR. (IBAN): LT837300010145919639
BANKAS – AB Swedbank
SWIFT: Habalt22
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
