Jei reikėtų savo muziką apibūdinti jos dar neklausiusiam žmogui trimis žodžiais, kokie žodžiai tai būtų?
Tikriausiai tai būtų nostalgija, tūsas ir prikolas.
Kodėl pasirinkai būtent tokią stilistiką? Ką ji tau reiškia?
Kai atsirado projektas „Rimvis“, turėjau du tikslus: sukurti geros muzikos, kuri priverstų šokti, ir pasišaipyti iš muzikos industrijos. Norėjosi padaryti kažką, ko niekas kitas nedaro, tad prisiminiau save vaikystėje ir kokia muzika tuo metu mane supo. Tada dar nebuvo įmantrių „RnB“, „Trap“, „Hyperpop“ ar panašių, dabar itin klausomų žanrų. Viskas buvo paprasta, senoviška, nostalgiška. Būtent tas paprastumas ir prisiminimai mane įkvėpė sukurti kažką tokio kaip priešpriešą dabartinėms tendencijoms. Šiais laikais tiek muzikoje, tiek gyvenime, visko turime labai daug. Nepaisant to, tikiu, kad paprastumas yra būtent tai, ko iš tikrųjų norime.
Galiu teigti, kad tavo kaip atlikėjo vizitinė kortelė – plėšiko kaukė. Ką ji tau reiškia? Kokią žinutę ja siunti savo klausytojams?
Leidžiant debiutinį albumą „KAIMYNAI“ atsirado idėja, kad po visomis dainomis slypi mylinčio gyvenimą mafijos nusikaltėlio personažas. Kadangi mano muzikoje daug ironijos, tad ir ši kaukė tapo ironijos, kontrasto simboliu. Manau, kad tai yra priminimas nepriimti visko, ką matome, per daug rimtai.
Ar su ja būni ir pasirodymų metu?
Šiuo metu koncertuose pasirodau be kaukės. Nors ir mėgstu šį personažą, pasirodant vis dar norisi būti savimi. Bet tiesa, kad koncertų, kuriuose atlikau muziką su kauke, buvo. Ateityje bus ir daugiau.
Kiek žinau, visą muzikos produkciją – nuo melodijos iki žodžių – kuri pats. Kodėl pasirinkai tokį kūrybos būdą? Ar ne per sudėtinga?
Tiesa, visada maniau, kad būsiu atlikėjas, kurio muziką rašo kelių žmonių komanda, kaip jau tapo įprasta muzikos industrijoje. Taip dirbti kur kas lengviau, efektyviau ir greičiau. Visgi pasirinkau prodiusuoti ir leisti muziką pats, kaip nepriklausomas atlikėjas. Po daug metų darbo su kitais Lietuvos prodiuseriais supratau vieną svarbų dalyką: niekas kitas neperteiks muzikos taip, kaip ji skamba mano galvoje, jei ne aš pats. Tai nėra lengva, bet įsitikinau, kad verta.
Kuri daina iš „Rimvio“ karjeros tavo asmeninė favoritė ir kodėl?
Kad atsakyčiau į šitą klausimą turėjau pasižiūrėti į savo grojaraštį (šypsosi). Man labai patinka „Bailys“, „Kalėdos“, „Jei Turėčiau Pinigų“ ir „Man Taip Gera“. Bet iš tikrųjų labai sunku išsirinkti, nes visos dainos man kažkuo ypatingos.
Platformoje „Spotify“ Turi daugiau nei 20 tūkst. klausytojų. Kaip jautiesi ir kaip vertini šį skaičių?
Gera, kai tavo muzika yra klausoma. Kokybė visada yra svarbu, bet kurdamas dainas supratau, kad dar svarbiau – emocija ir tai, ką nori pasakyti savo daina. Man tai yra įrodymas, kad klausytojai jaučia tai, ką siekiu perteikti.
Viename paskutinių savo interviu minėjai, kad viena iš tavo svajonių – koncertų turas vasarą, po atviru dangumi. Ar išpildei šią savo svajonę? Jei taip, kaip sekėsi?
Taip, išpildžiau. Dažnai, kai nieko nesitiki, išeina bomba – taip buvo ir su vasaros koncertais. Labiausiai patiko dainuoti po atviru dangumi prie jūros Palangoje, pasirodyti Nidoje prie Marių. Sunku suprasti, kaip į tavo muziką reaguos publika, kol nepasirodai, bet praėjusios vasaros koncertai mane labai nustebino ir pradžiugino. Matyti publiką dainuojant tavo dainas yra kažkas tokio!
Ar tavo gerbėjai gali tikėtis kažko panašaus šiais metais?
Šią vasarą taip pat labai tikiuosi savo klausytojus pakviesti į bent kelis tokius koncertus. Kol kas artimiausias planuojamas susitikimas – kovo 30 d. Kaune, „Prasidėjo Šiltos Dienos“ koncerte.
O kurią dainą savo naujam klausytojui rekomenduotum klausyti pirmąją?
Rekomenduočiau klausyti „Nida“ arba „Jei Turėčiau Pinigų“. Šios dainos buvo greičiausiai pamėgtos ir daugiausiai klausomos, tad tikriausiai jose yra kažkas, dėl ko prie jų vis norisi sugrįžti.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Aistė Matulevičiūtė.
