Nusivylimo dėl tokio valdančiųjų sprendimo, neslėpė homoseksualu prisipažįstantis režisierius Romas Zabarauskas. Pasak vyro, toks sprendimas – homofobams suteiktos per didelės saviraiškos laisvės pasekmė.
„Mano nuomone, atsakomybė krenta valdančiajai koalicijai. Jau dabartinis pasiūlymas yra kompromisas. Nėra teisės įsivaikinti, nuosavybės teisė yra kitokia nei santuokoje, nėra kitų svarbių teisių. Jei tai netapo pakankamu kompromisu, nors užtruko ilgą laiką, na tai yra apgailėtina. Nesuprantu, kiek dar kompromisų siesime su civilinėmis žmogaus teisėmis.
Lietuva šiuo metu rodo garbingą lyderystę Baltarusijos žmonių teisių ir laisvių klausimu, bet mes turime galvoti ir apie savo visuomenę. Tai yra istorinis įvykis, kurį turime peržengti, kad galėtume būti brandžia visuomene. Man yra labai baisu galvoti apie dabartinę Lietuvos visuomenę ir manau, kad toks kompromisinis tonas daro žalą. Turėtume neieškoti kompromisų, o rodyti lyderystę, šviesti visuomenę, rodyti pavyzdį, kalbėti“, – siūlė R. Zabarauskas.
Režisierius atviras – net ir toks įstatymas, kurio projektas buvo siūlomas, vis dar yra per silpna alternatyva tos pačios lyties santuokos įteisinimui: „Visa tai, kas vyksta šiais metais – neonaciai viešąją erdvę persveria į savo pusę. Tai, kad šis įstatymas atrodo kaip didelis žingsnis į priekį – to rezultatas. Šis įstatymas vis tiek neužtikrina piliečių lygybės, yra aktualu ir teisė įsivaikinti, ir apginti jau dabar vienalytėse šeimose augančius vaikus. Negalime paversti žmonių gyvenimo kompromisiniu objektu. Informacijos pakanka, visi galime sužinoti faktus apie LGBT. Kalbėjimas apie kompromisus tampa farsu.“
Posėdžio metu kelis kartus nuskambėjo siūlymas rengti referendumą. Pasak R. Zabarausko, toks sprendimas būtų netinkamas: „Referendumo reikalavimas – pataikavimo homofobams viešojoje erdvėje pasekmė. Išsilavinę žmonės tarsi nenori aštrios diskusijos, nori ramybės pojūčio, kad neišsišoktų niekas. Mes turime suprasti, kad LGBT žmonės susiduria su diskriminacija ir mūsų gyvenimai tikrai nėra ramūs. Aš nelaikau savęs aukos pozicijoje, nes turiu privilegijų dėl kitų priežasčių, bet čia esu antrarūšis pilietis. Negali LGBT tapti daugumos įkaitais ir žmonės, kurie nepritaria partnerystei, jos gali nesudaryti.“
Pasak režisieriaus, tos diskusijos iškelia į paviršių mūsų visuomenės skaudulius: ,,Negalima nuolatos kalbėti apie kompromisus. Galų gale, kompromisai gali būti priimti tarp dviejų aiškiai savo idėjas atstovaujančių pusių. Šiuo metu atrodo, kad LGBT palaikantys politikai pataikauja miniai ir jos neišprusimui. Aš nemanau, kad tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, yra diskusija. Aš manau, kad per daug erdvės yra suteikiama homofobams ir neonaciams, fašistinių idėjų turintiems asmenims.
Manau, kad tai neteisinga ir daro žalą valstybei ir demokratijai. Būtų gerai, kad būtų suteikiama didesnė platforma žmonėms, kurie gali šviesti, dalintis savo patirtimi, ką reiškia būti LGBT žmogumi. Žmonės, kurie pritaria visų žmonių lygybei ir kurie nepritaria – tai nėra dvi legitymios nuomonės. Homofobija nėra nuomonė – tai panieka bendrapiliečiams. Tolerancijos tai paniekai turi būti mažiau ir čia akmenėlis ir į žiniasklaidos daržą“, – neslėpė R. Zabarauskas.
Romas Zabarauskas įsitikinęs – atsakomybės ir lyderystės trūkumas jaučiamas ne tik valdančiųjų tarpe, bet ir žiniasklaidoje: „Mums verkiant reikia lyderystės ir augančių standartų tiek žiniasklaidoje, tiek politikoje. Pateiksiu pavyzdį – jeigu kažkoks vaikas pradeda užgaulioti ar mušti jūsų vaiką, pirmasis instinktas nebus imti abu vaikus už rankų ir sakyti „išklausykime abi nuomones“. Pirmas instinktas tokioje situacijoje yra ginti savo vaiką. Lygiai taip pat čia – mes negalime tiesiog toleruoti patyčių ir smurto.
Kai tie standartai pakils, galės atsirasti ir sprendimai. Jeigu jie iš pradžių bus kompromisiniai – gal to ir reikia. Bet dabar kai viešoji erdvė yra padiktuota homofobų – tai yra nepriimtina."
Režisierius tikino, kad jį dažnai kviečia diskutuoti su homofobais, tačiau vyras to daryti nesutinka ir nenori: ,,Kodėl aš turiu diskutuoti ir dalintis platforma su žmonėmis, kurie skleidžia propagandą?“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.