Renata pasakoja, jog sodybą Zarasų krašte Norvilai jau laiko antrais namais. Nors sodyboje ir nėra visų patogumų, pasak jos, tai – puiki vieta atsigauti: „Dažniausiai būname sodyboje, net ir dabar ten leidžiame laiką. Per karantiną čia ir gyvenome, turime krosnį, galime pasišildyti namus.
Gal nėra kitų patogumų, bet gyventi tikrai čia galima. Atsipalaiduoti čia galima, galvą prapūsti ir negalvoti apie visokias nesąmones. MIeste sėdi uždarytas, čia ir į mišką gali nueiti pasivaikščioti“, – pasakoja R. Norvilė.
Atrado neįprastą hobį
Moteris atskleidė, prieš porą metų atradusi naują hobį – liejimą iš epoksido dervos. Paklausta, kaip kilo mintis užsiimti tokia retai girdima veikla, Renata patikina, su medžio darbais esanti artima nuo vaikystės:
„Prieš porą metų labai panorau baigti epoksido liejimo kursus. Epoksidinė derva – iš dviejų medžiagų susidedanti medžiaga. Juos sumaišius ji kietėja ir pasidaro tokio pavidalo kaip plastikas. Į jį galima įlieti ką tik nori, nuo medžio iki džiovintų gėlių – fantazijos reikalas. Užėjusi į malkinę radau labai gražaus medžio, kurį įliejus gavosi labai gražūs dalykai.
Mano tėtis – baldininkas. Aš matydavau, kaip jis grožį daro iš medžio. Manau, kad tas ir man atėjo iš vaikystės – tada tik gal kitos medžiagos buvo. Visada domėjausi, man buvo labai gražu iš epoksido išlieti stalai – medis juo užlietas.
Kai pradėjau mokytis, buvo labai daug klausimų: kodėl gaunasi taip, kodėl ne kitaip, kodėl burbuliukai iškyla. Epoksidas – toks dalykas, kuris gali nepavykti iš pirmo karto. Gali perkaitinti, permaišyti, čia daug niuansų yra. Turi tiesiog išmokti, reikia daug laiko.
Epoksidą galima dažyti įvairiausiomis spalvomis įliejant pigmentą, gaunasi nuostabūs darbai. Kol kas tai tik hobis, tačiau jei ir toliau gerai seksis – kas žino?“, – atskleidžia R. Norvilė.
Vieno darbo atsisako
Pasak Renatos Norvilės, jų šeimoje darbai paskirstomi po lygiai. Moteris atvira – darbo kaimo sodyboje yra daug, todėl vienas žmogus visko padaryti nespėtų. Visgi, vieno dalyko pati Renata sakosi nedaranti:
„Visi mes pasiskirstome tuos darbus ir dirbame. Be abejo, aš malkų nekapoju, tą daro Deivis ir mūsų vyresnėlis sūnus. Plotas nemažas, reikia žolę nupjauti. Dabar turime vaikinuką pasamdę, kuris mums tai padaro. Aplink medžius turi apeiti, apravėti, praeiti su trimeriu.
Daržų neturime, dėl to lengviau – nereikia kiekvieną dieną prižiūrėti, laistyti. Negali kasdien būti čia, atstumas nemažas – 140 kilometrų.
Jeigu sėdėsi tik prie televizoriaus ant sofos, gali ir išprotėti. Čia prasiblaškai, smegenys išsivėdina. Man labai patinka. Labai mėgstu gamtą. Mūsų šeimai labai čia gera, ir vaikai pažindinasi su gamta. Tai didžiulis pliusas“, – džiaugiasi moteris.
Sodyboje darbuojasi ir Renato bei Deivio vaikai – pasak jos, sūnūs noriai imasi naujų veiklų ir prašo tėvus pamokyti nudirbti įvairius ūkio darbus:
„Turim šulinį, vyresnėlis pramoko jau pats pasisemti ir atnešti vandens. Jam viskas įdomu, jis nori pats – nori būti vyru. Eina paskui tėtį, prašo išmokyti malkas kapoti. Aišku, vaikai gal norėtų ilgiau pažaisti, bet kas liečia darbus – jie kuo toliau, tuo geriau viską supranta, kas yra darbas. Labai stengiamės skiepyti vaikuose pareigos jausmą – ką gali žinoti, kaip apsivers gyvenimas? Galbūt norės patys gamtoje gyventi, ūkiu užsiimti", – pasakoja R. Norvilė.
Miestiečiai nesupranta, kur pateko
Žinoma moteris juokiasi, jog gyvenimas be patogumų – ne visiems mieste gyvenantiems žmonėms įprastas vaizdas: „Aš kai buvau maža, savaitgaliais į kaimą važiuodavom su tėvais, matydavau, kaip močiutė su seneliu dirba. Tas supratimas ir išliko, kas tai yra kaimo darbai. O miesto vaikui dažniausiai tai yra nesuvokiamas.
Būna kartais, ateina pas mus į lauko tualetą žmonės ir klausia, kur mūsų tualetas. Mes neturime įprastų patogumų, kai kurie miestiečiai nesupranta atvažiavę, kur pateko. Neturime nei vandentiekio, nei tualeto“, – juokiasi Renata.
Paklausta, ar norėtų į sodybą persikelti gyventi visam laikui, Renata patikina – jai toks gyvenimo būdas patiktų. Pokalbio pabaigoje moteris atskleidžia ir ateities planus – Norvilai norėtų užsiimti kaimo turizmu: „Aš tikrai nieko prieš. Man patiko gamta nuo vaikystės, man čia gera. Tik reikėtų greičiausiai tada jau patogumus įsivesti.
Šią vasarą įsigijome dar vieną sodybą, ją tvarkomės ir planuojame ją nuomoti. Toks projektas svajonėse yra. Tik patogumus būtinai reikės ten įrengti“, – šypsosi Renata Norvilė.
