Neseniai „Gero vakaro šou“ laidoje apsilankiusi žinoma moteris laidos vedėjams Justinui Jankevičiui ir Mindaugui Stasiuliui papasakojo apie įsimintiniausias savo keliones, egzotiškiausias aplankytas vietas ir sunkiau pamirštamus išgyvenimus.
Lina pasakojo, kad jai ypatingai patinka Azijos šalys, Indonezija. „O bundanti Indija – kažkas nuostabaus. Tu važiuoji ir matai, kaip žmonės miega ant autobusų stogų, o čia pat jie nusileidžia ir lengvinasi. Vieną rytą, 8 valandą, aš jau nebeištvėriau ir šokinėjau ant lovos, gėriau viskį ir blioviau – man taip gaila buvo tų žmonių“, – jautriais prisiminimais dalijosi ji.
Tiesa, būtent čia teko priprasti prie visai kitokių gyvenimo sąlygų: „Vienas iš ryškiausių mano įspūdžių, kai išsinuomojome kambarėlį, ir priėjus su batu nusivalai lovą – kad nors kiek maloniau taptų ten atsigulti. Taip pat man yra buvę, kad prausiausi duše ir dingo vanduo. Buvome neturistinėje vietoje, tačiau supratau, kad turiu eiti link jūros, o ji – netoli. Ėjau su šampūnuota galva per tuos jų sklypelius su visu būriu vaikų – visi rodė į mane pirštais ir apšnekinėjo. O jūroje bangos šiukšles varto.“
Neretai kalbama, kad Indonezijoje neapsinuodyti – beveik neįmanoma. To nepavyko išvengti ir Linai, tačiau jos istorija tapo dar kur kas ryškesnė, mat kol ji blogavo, šalia žmonės minėjo… laidotuves.
„Kai mes keliavome Indonezijoje ir tik atskridome į salą – buvo 7 ryto ir niekas nepriėmė mūsų apsigyventi – mes nuėjome tiesiai į turgų, kažkokią valgyklėlę. Mums atnešė kažkokį kompotėlį, pagalvojome, kad gal visai nieko. Džiugas nuo ryto dezinfekavosi, tai jam – nieko, o man – viskas…. Man pasidarė negera, o ten – nei tualetų, nieko. Vakare aš jau visiškai atguliau, o kambaryje nėra langų. Man pakilo temperatūra, nebežinau, kas darosi. Atrodo, kad vis prarandu sąmonę, o už sienos vyksta musulmonų laidotuvės. Girdėjau visas tas raudas…“ – prisiminimais dalijosi ji.
Kartu su vyru Džiugu Siaurusaičiu aktorė taip pat lankėsi ir Aliaskoje. Deja, būtent čia ji suvokė turinti itin didelę baimę. „Vykome ir į Aliaską, kur absoliučiai nieko nėra. Ten randi knygoje aprašytą miestelį, kur populiacija – 80 žmonių. Taip pat Aliaskoje supratau, kad aš turiu fobiją meškoms. Bet jos ateina jau ir į Lietuvą! Su siaubu žiūriu, kai per žinias pasako, kad jos atsirado ir Marijampolėje. Kaip? Iš kur?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai baisėjosi Lina.
Vis dėlto būtent Aliaskoje ji išmoko, kaip nuo meškų apsisaugoti: „Aliaskoje tu visą dieną gali nesutikti žmogaus, o ten daugiau nėra, ką veikti – tik į ledynus ar gamtą žiūrėti. Ir visą laiką turi labai garsiai kalbėti, nes meškos turi labai gerą klausą, uoslę. Ir jei tu nori su jomis nesusidurti, visą laiką turi garsiai kalbėti, dainuoti, nes žmonių jos vengia. Aš rėkiau iš visų jėgų…“
Nepaisant to, L. Rastokaitė pripažino pamačiusi mešką net iš 150 metrų atstumo. Tiesa, net ir tada ji turėjo pasiruošusi atsarginį planą, jei įvykiai pakryptų nenumatyta linkme. „Jei pamatai mešką, kategoriškai nereikia bėgti. Reikia prieštarauti savo prigimčiai, kristi ir apsimesti, kad esi negyvas“, – sakė ji.
Visą ištrauką su Lina Rastokaite iš „Gero vakaro šou“ pamatysite peržiūrėję vaizdo įrašą straipsnio pradžioje.
