Atviras pokalbis apie tai, ką iš tiesų reiškia būti stipria moterimi šiandien ir kodėl norint meilės kartais reikia išmokti… priimti pagalbą.
„Pas mane ateina 45-erių metų moterys ir sako, kad jos nori vaikų. Iš tiesų net nežinau, ką joms sakyti. Tau liko keli metai? <...> Dabar jau tokia statistika, kad moterys labiau renkasi savo karjerą, darbą, pasiekia daug, daro savo verslus. Bet tada visi vyrai joms yra per silpni, nebeįdomūs. Moteris, kai randa silpnesnį vyrą, nori jį sunaikinti.
Dėl to ir taip gaunasi, kad vyrai prisiima vis mažiau atsakomybės šiais laikais. Moterys visada nešė namų atsakomybę, bet dabar jau taip gavosi, kad jos prisiima ir pasaulio atsakomybę ir tas labai kenkia jų psichologinei sveikatai“, – sako psichologė.
Feminizmas keitė moters prigimtį
Nors prieš kelias dešimtis metų moterys šeimos norėdavo dar būdamos 20-metės, pagal dabartines tendencijas matyti, kad šiuolaikinės moterys pirmiausia sau kuria karjerą, o tik paskui kuria šeimas.
„Atsirado feminizmas. Manau, kad jis atnešė daug gerų dalykų. Vyrai anksčiau nebuvo taip užspausti, jie daugiau eidavo į pasaulį, galėdavo daugiau patirti, o moterys daugiau rūpindavosi mikropasauliu. Todėl natūralu, kad gaudavosi tokia prispauda. Dabar mes, moterys, laisvos, gyvename po vieną.
Kur tai matyta, kad moteris gyvena viena? Niekada to nebuvo, nebent ji ragana, atskirta nuo visuomenės. Mes pajutome laisvę, galimybę save realizuoti. O gal aš irgi noriu dirbti, keliauti? Kadangi sąlygos mums tai leidžia, nebelieka laiko vaikams. Tikiuosi, kad grįšime atgal su laiku. Nes pagal moters prigimtį, hormonus, mes esame tokios, kurios rūpinasi, atveria širdį. Evoliucijos nepakeisi per šimtą metų. Evoliucija keičiasi per tūkstančius metų“, – teigia Diana.
Laidos vedėjas pastebi, kad daugelis moterų, užimančių vadovaujančias pozicijas, bet tuo pat metu turinčios savo šeimas sunkiai suderina šiuos vaidmenis, o darbą dažnai atsineša namo. Todėl joms ir kyla noras būti ir vadovėmis savo namuose.
„Man atrodo, natūralu, kad kai vyras atsineša vadovaujančią poziciją namo, nėra taip blogai kaip kad jei moteris namo atsineša vadovaujančią poziciją. Iš esmės moterys nori būti vedamos. Jos nori, kad vyras būtų emociškai stabilus, nekaltintų moters dėl jo nelaimių, namuose nešūkautų. Manau, sveika, kai vyras ir namuose turi kam pavadovauti, nors ir namuose jis labiau atsipalaiduoja“, – šypteli ji.
Visgi, kaip pastebi pašnekovė, moters vaidmuo yra kiek sunkesnis.
„Iš moters tikimasi, kad ji grįš atvira širdimi, paguos, išklausys ir kad vyras galės pailsėti namuose. O kaip moteriai pailsėti namuose? Tai ir vyras turi pereiti į tą poziciją, kai jis tampa tuo rūpestinguoju, kuris pasirūpina vaikais, ją nuramina. Viskas atrodytų gerai, jei šeima balansuoja, bet vyrams labai sunku užleisti tą poziciją. Iš savo klienčių dažnai girdžiu, kad namo neatsinešti tos įtampos labai sudėtinga, o įtampa sukuria dar daugiau įtampos.
Atrodo, kad iš moterų tikimasi to, kokios jos turėtų būti grįžusios namo. Bet iš tiesų moterims reikėtų nepamesti savo prigimties, savo „noriu“. Labai daug moterų skuba, ieško savo ašies ir bando prisitaikyti vyriškame pasaulyje. Aš ir pati kartais nesuprantu, iš ko mokytis. Neturime tiek moterų, iš kurių mokytis, kaip būti šioje visuomenėje“, – sako laidos viešnia.
„Labai daug veiklių moterų jaučia konkurenciją santykyje, dėl to suranda silpnesnį, emocingesnį, palaikantį partnerį, kad būtų kuo mažiau konkurencijos. Tai dėl to, kad ji pati nesijaustų blogai“, – dalijasi moteris.
Uždarumas ir reikalavimas būti sąmoningesniu
Žinoma moteris neslepia, kad dabar statistika rodo, kad moterys dažnai santykiuose mažiau atsiveria ir yra uždaresnės. O atvirumas reikalauja didelių pastangų:
„Tai labai pažeidžiama pozicija. Tam, kad galėtum eiti į fizinį pažeidžiamumą, turi pereiti ir emocinį pažeidžiamumą. Pas moteris dažnai dėl to yra problemų su orgazmu, apskritai su kūno pajautimu. Kai kūnas rėkia, kai visiškai yra išdegęs, tik tada pajaučia, kad kažkas yra negerai.
Moterys dažnai nejaučia, kad yra įtampa, vyrai man dažnai sako, kad tos moters neįmanoma apsikabinti, kad ji duoda tokį spazminį apsikabinimą. Iš tiesų, jei moteris nuolat yra įtempta, ir vyras tą įtampą jaučia ir galvoja, kad viskas yra negerai.“
Anot pašnekovės, viena iš įtampos ir neatsiskleidimo priežasčių yra ta, kad moterys prie savo partnerių nesijaučia saugios.
„Taip jos jaučiasi dėl vyrų didelių reikalavimų, emocinio nestabilumo, įsižeidimai. Žinau atvejų, kuomet vyrai įsižeidžia tada, kai moteris „nesudrėksta“. Kaip dėl to įsižeisti? Juk tai tiesiog kūnas, fiziologija. Kaip dėl to galima įsižeisti?
Manau, kad čia tiesiog trūksta elementarios pagarbos tarp partnerių ir išbuvimo. Taip pat vyrai labai asmeniškai priima, jei moteris nelaiminga. Kai moteris yra nestabili ar pernelyg emocionali ir vyras to negali pakelti, jis taip pat su ja nesijaučia saugiai“, – sako ji.
Šiomis dienomis pastebima, kad atsiranda didelis hormonų disbalansas – moterys tarsi „vyriškėja“, o vyrai „moteriškėja“.
„Iš tiesų pas moteris yra didelių problemų su hormonais, nes jos dalinai tampa vyriškomis. Ir vyrų kūnuose atsiranda per didelis estrogeno kiekis, jei jie nežino sprendimo į situaciją. Dėl to jis tampa pasyvesnis, nori gulėti ant sofos, izoliuoja save, kol sugalvoja, ką nori daryti. Tik tada jis galiausiai eina ir daro. O kai moteris stresuoja, pas ją išsiskiria testosteronas.
Tada jai ir spintą reikia susitvarkyti, ir vaikus prižiūrėti, jau ji nepatenkinta, kad vyras guli. Ir gaunasi toks didelis disbalansas. Iš to ir gaunasi tas „kodėl mes tokie skirtingi?“ <...> Manau, kad šioje eroje moterims labai svarbu leisti vyrams jas išlaikyti – ne tik finansiškai, bet ir padėti jai panešti daiktus, palaikyti ir panašiai“, – sako moteris.
Žinoma psichologė neslepia, kad dažnai moterys netgi skiriasi su vyrais dėl per mažo jų ūgio.
„Turime patriarchalinių likučių, nes dar visai neseniai tokias kitokias sąjungas/santuokas pradėjome kurti. Vidinių savybių lūkesčiai šiais laikais tikrai išaugę. Vyras dabar turi būti emociškai išprusęs, dvasingas, jis turi eiti saviugdos keliu. Jeigu neina sąmoningumo keliu, tai reiškia, kad jis ne vyras. Sakyčiau, kad daugėja tokių vyrų“, – teigia laidos viešnia.
Laidos vedėjas Artur Lebedenko pastebi, kad dabar vartotojiškumas pastebimas ne tik kalbant apie daiktus, bet ir kuriant romantinius santykius. Nors anksčiau didelis santykių skaičius nebūdavo normalus dalykas, dabar žmonės normalizuoja net ir triženklį partnerių skaičių.
„Iš tiesų tai yra tragedija. Ne tik visuomenės, bet ir asmeninė tragedija. Su kiekvienais nepavykusiais santykiais susirasti naujus santykius yra žymiai sunkiau. Su kiekvienais santykiais tu sau galvoje pasakai, kad jei nepatiks – aš tiesiog išeisiu. Tai tas pats su išdavyste. Jei vieną kartą žmogus išdavė, labai dideli šansai, kad išduos ir kitą kartą, nes savo galvoje jis tai jau legalizavo. Tai tarsi atsirakinę genai.
Moters kūne daugybė partnerių palieka ne tik fizinę, bet ir psichologinę žymę. Kuo daugiau partnerių turi, tuo turi didesnius reikalavimus, tuo daugiau žmonių netinka“, – aptaria moteris.
„Iš praeitų santykių atsinešame jų projekcijas. Jei praeitais partneris išdavė, tai dažniausiai perkeliame tas projekcijas ant kito žmogaus: „turbūt ir tu man taip darysi“. Draugauji ne su nauju žmogumi, bet su praeito partnerio iliuzija, savu įsivaizdavimu. Tada prasideda nepasitikėjimas“, – teigia ji.
Sakoma, kad moteris po santykių turėtų pailsėti pusę to laiko, kiek truko jos ankstesni santykiai. Visgi, psichologė siūlo tą laiką skirti daugiau sau, susitvarkyti su savimi ir savo vidine būsena, o ne ieškoti vienadienių ar trumpalaikių „linksmybių“.
„Mano supratimu, save gerbianti moteris „nepasirašo“ vienos nakties nuotykiams. Juk moters kūnas yra šventykla, per ją ateina gyvybė. Jei ji neturi daug kitų patirčių su kitais vyrais, ji ateina ir į tą vyrą žiūri su atsidavimu, o ne su požiūriu, kad „prieš tai buvęs mane geriau patenkindavo“. Tai santykio apvogimas.
Dėl to suprantu monogamiškų, ilgų santykių prasmę. Bet išties tai yra labai reta ir žmonės nebenori tiek dirbti dėl vienų santykių“, – dalinasi psichologė.
Pokalbio metu paliesta ir dar viena svarbi tema – kaip moteriai atpažinti, kad ji tampa emociškai priklausoma nuo vyro?
„Tada, kai vyras pradeda erzinti. Reiškia, kad per daug savo dėmesio jam skiri ir savo laimę statai ant partnerio ir tai reiškia, kad išsižadėjai savęs. Kai žmogų sunku gerbti, kai jis kažko nepadaro, per vėlai grįžta namo, nesutvarko kažko.
Tada jau reiškia, kad nereikia spręsti tų vyro dalykų, o tiesiog grąžinti dėmesį į save. Vietoj to, kad tvarkytum namus, nueik su draugėmis į gamtą, pauostyk gėles, užpildyk kažkuo save. Nes jei per daug erzina vyras, reiškia, kad jis yra pagrindinis objektas, kurį seki.“
„Moteris yra jautresnė, jos nervų sistema yra kitokia. Moterys yra labiau susikoncentravusios į smulkmenas, moterims svarbesnis yra mikropasaulis. Sakyčiau, kad reiktų bendrai porose daugiau pagarbos ir supratimo. O vyrams reikia išgirsti, labiau mokytis, subtilumo, jautrumo.
Jei vyras labai vyriškas, o moteris labai moteriška, vyras dažniausiai neišgirs tų subtilių indikacijų, kad reikia gelbėjimo“, – teigia moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
