Studijoje išvysime prie derybų vairo nuo pradžių stovėjusį Seimo narį Žygimantą Pavilionį, ekonomistą Nerijų Mačiulį ir parlamentarą Vytautą Sinicą, kuris narystėje mato ne tik pliusus.
„Mums labai reikia pradėti žiūrėti į Europos Sąjungą kaip į kažkokį bendrą dalyką, kur ir mes esame šeimininkai, dalininkai. O ne kad Briuselis mums kažką pasako, ir mes klausome, kaip labai dažnai būna. Tai turi būti kažkas, kur ir mes sprendžiame“, – sakys laidoje V. Sinica.
Dabar dauguma mūsų naryste ES džiaugiasi, bet anuomet priimti sprendimą – stoti, ar ne – nebuvo taip paprasta. 2003-ieji Lietuvai buvo istoriniai. Referendumas, kuris turėjo atsakyti į klausimą, ar pritariate Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, šalį užliejo ginčais, emocijomis ir abejonėmis.
Politikai ieškojo visų įmanomų būdų pritraukti rinkėjus. Miestų aikštėse dalijo skalbimo miltelius – neva gyvenimas ES bus „švaresnis“. Prekybos centruose – nemokamai pilstė „euro alų“, kviesdami pakelti taurę už bendrą ateitį.
Tiesa, nors pats prie tokių akcijų neprisidėjo, anot Ž. Pavilionio, stoti į ES pirmiausiai buvo svarbu dėl saugumo. „Jei tuomet su paskutiniu plėtros traukiniu nebūtume įstoję, šiandien būtumėm Donbasas, Baltarusija“, – teigs jis.
Anot Ž. Pavilionio, Kremlius, žinoma, ir tąkart veikė juodai, o vienas iš Putino reikalavimų, jei Lietuva įstotų į ES, buvo palikti nevaržomą koridorių į Kaliningradą. Laidoje jis prisimins, kurios šalys tuo metu stojo į Lietuvos pusę, ir kaip tokios pragaištingos idėjos visgi pavyko atsisakyti.
Tačiau atmosfera buvo įtempta. Vieni matė bilietą į klestėjimą ir laisvą keliavimą, kiti bijojo kainų augimo ir žemdirbių bankrotų. Diskusijos kirto ir šeimas, ir darbo kolektyvus. Susipriešinimas buvo akivaizdus – „už“ ir „prieš“ stovyklose atsirado daug emocijų, net kaltinimų „išdavyste“ ar „atsilikimu“.
Kaip laidoje pasakos Ž. Pavilionis, žemdirbiai buvo vieni iš tų, kurie buvo labiausiai nusiteikę prieš stojimą į ES.
„Jie sakė, kad užsilenksim, kad bus paimtos visos jų žemės. Tačiau pažiūrėkite į jų traktorius šiandien. Labiausiai baimes kurstė tokie Karbauskiai. Tiesą pasakius, asmeniškai jis – vienas iš didžiausių žemvaldžių šiuo metu Lietuvoje“, – sakys Seimo narys.
Referendumo rezultatai buvo neginčijami: dauguma lietuvių pasirinko Europą. 2004-ųjų gegužę Lietuva tapo ES nare. O šiandien tai atrodo lemtingas sprendimas.
„Prekių kainos padidėjo gal 4 kartus per tuos 20 metų, bet priminsiu, kad atlyginimai išaugo 6 kartus, o senatvės pensija – 7 kartus“, – laidoje dėmesį atkreips N. Mačiulis.
Tuo tarpu Ž. Pavilionis atkreips dėmesį į Moldovos pavyzdį. Anot jo, dėl stojimo į Europos Sąjungą neapsisprendžianti šalis taip pat turėtų suklusti. „Užeikite į jų parduotuves – kainos nesiskiria nuo lietuviškų. O, žinote, kokie jų atlyginimai? 300-400 eurų. Kainos kyla nepriklausomai nuo Europos Sąjungos buvimo, ar nebuvimo. Bet tavo atlyginimai nuo to tikrai priklauso“, – sako politikas.
Tiesa, būtent įstojimas į ES paskatino ir emigraciją. Didžiausios emigracijos bangos Lietuvoje prasidėjo vos atkūrus nepriklausomybę, o kita – įstojus į Europos Sąjungą. Nuo 2004 metų iš Lietuvos išvyko daugiau nei 744 tūkstančiai žmonių.
Tačiau, kaip pastebės N. Mačiulis, pastaruoju metu į Lietuvą kasmet grįžta virš 10 tūkst. lietuvių. „Be to, tie išvykę lietuviai pervedė į Lietuvą daugiau nei 21 mlrd. eurų perlaidų. Tai – beveik visa Europos Sąjungos parama. Jie svetur ne tik uždirbo sau, bet ir rėmė čia likusius vaikus, giminaičius, čia pirko ir perka nekilnojamąjį turtą“, – sakys N. Mačiulis.
„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – jau šį pirmadienį, 19.30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Lietuvai "uždirbo" rekordinę infliaciją,ir dėl to,pensininkai ir šiandien uodegoj,tipo jų padidėjusios pensijos,skatina infliaciją.Prisiminus Ignalinos AE,ir tai,kad iš šalies tiekėjos,pavirtome ubagautoja,tai yra pirkėja elektros,tai jau taip smagu darosi,kaip niekad.
