Princas Harry skausmingai prisipažino, kad jis neverkė, kai jam buvo pranešta apie jo motinos princesės Dianos mirtį.
36-erių Diana, kuriai buvo suteiktas neoficialus liaudies princesės titulas, mirė 1997 m. rugpjūtį po siaubingos automobilio avarijos Paryžiuje.
Avarija įvyko ankstų rugpjūčio 31 d. rytą, o Dianos mirtis buvo konstatuota apie 4 val. ryto. Jos mirtį patvirtino tuometinis užsienio reikalų sekretorius Robinas Cookas.
Harry savo memuaruose „Spare“ prisiminė akimirką, kai jam ir vyresniajam broliui princui Williamui buvo pranešta apie netikėtą motinos mirtį, ir atskleidė, kad jų tėvui Charlesui buvo sunku pranešti šią žinią, kai jis buvo karališkojoje rezidencijoje Balmorale.
Tėvas neapkabino savo sūnų
Vis dėlto jaunasis princas prisipažino, kad tėvui pasakius apie Dianos mirtį jis neverkė ir liko bejausmis, nes Charlesas nei jo, nei Williamo neapkabino.
„Aš prisimenu stulbinamai aiškiai: aš neverkiau. Nė vienos ašaros. Tėtis manęs neapkabino.
Įprastomis aplinkybėmis jis nelabai mokėjo rodyti emocijų, kaip galima buvo tikėtis, kad jis jas parodys tokios krizės metu? Tačiau jo ranka dar kartą nukrito ant mano kelio ir jis pasakė: viskas bus gerai“, – rašė Harry.
Prisimindamas tą akimirką, Harry atskleidė, kad tėvo žodžiai buvo labai neteisingi, ir sakė, kad Charlesas apie Dianos mirtį pirmiausia papasakojo Williamui, kuriam buvo vos 15 metų, o paskui ieškojo Harry, kad praneštų tragišką ir širdį draskančią žinią.
Jis skaudžiai aprašė tą akimirką, kai sužinojo apie mirtį, ir prisipažino, kad, atrodė, kelias valandas nejudėjo iš lovos. Po to, kai Charlesas jam pranešė, kad Diana mirė, jis nesikėlė, nesimaudė, nesišlapino. Harry sakė, kad net nepaskambino vyresniajam broliui, kad šis ateitų ir jį paguostų.
Praėjusiais metais duodamas interviu Sasekso hercogas atskleidė, kad praėjus kelioms dienoms po Dianos mirties jis ir Williamas negalėjo parodyti emocijų, kai susitiko su minia prie Kensingtono rūmų. Jis sakė ITV žurnalistui Tomui Bradby, kad verkė tik tada, kai buvo laidojama jo motina.
„Aš verkiau vieną kartą, per laidotuves, ir, žinote, išsamiai aprašiau knygoje „Spare“, kaip tai buvo keista ir kaip iš tikrųjų jaučiau kaltę, kurią, manau, jautė ir Williamas, vaikščiodamas po Kensingtono rūmus“, – paaiškino jis.
„Mūsų mamai buvo padėta 50 000 gėlių puokščių, o mes spaudėme žmonėms rankas, šypsojomės... Ir tos šlapios rankos, kurias mes spaudėme, nesupratome, kodėl jų rankos buvo šlapios, bet tai buvo ašaros, kurias jie šluostėsi“, – liūdnai prisiminė Harry.