Laidoje pas Naglį Šuliją apsilankęs Vudis buvo atviras kaip niekada.
Muzika
Kaip pasakojo Arvydas, muzika jo gyvenime atsirado paauglystėje. „Dainavimas prasidėjo nuo 15 metų. Į muziką aš pakankamai vėlai atklydau“, – atskleidė jis.
Tiesa, dainininkas džiaugėsi, kad jam dalyvavimas muzikiniame projekte „Kelias į žvaigždes“ buvo pavykęs: „Man asmeniškai labai sėkmingas, aš nesiskundžiu.“
Tęsdamas pokalbį apie muziką, jis džiaugėsi, kad turi vietą, kurioje gali pasinerti į muziką ir nieko netrukdomas kurti.
„Yra du pagrindiniai darbai: studijos darbas ir koncertai. Studijoje man prapuola laiko nuovoka. Ten galiu sėdėti valandų valandas, net naktimis. O koncertai man labai patinka – ištrūkti, susitikti su daug nematytų žmonių, su publika, pažinti žmones. Jeigu nekoncertuočiau, man studijoje pabostų. <…> Studijoje aš pasidaręs garso izoliaciją: ten niekas manęs nemato ir niekas negirdi. Galiu visiškai pasinerti į muziką“, – atviravo jis.
Nepaisant to, kad jo gyvenimas yra neatsiejamas nuo muzikos, tačiau pats laisvalaikiu jos nesiklauso: „Aš stengiuosi per daug neklausyti muzikos. Jeigu klausau, tai tik dėl profesijos. Pramogai muzikos jau retai klausausi. Ir taip turiu pakankamai šurmulio – trys vaikai, studijinis darbas, nuolatinis muzikinis darbas. Tylos man reikia, stengiuosi kuo mažiau triukšmo turėti gyvenime.“
Atskleidė nedaugeliui žinomą savybę
Atsigręždamas į praeitį, Vudis prasitarė, kad vaikystėje daug svajodavo: „Vaikystėje mane vadino fantazioru. Aš daug svajodavau. Kartais net buvo toks jausmas, kad pasiklystu tarp realybės ir savo fantazijų. <…> Prisimenu, kad kai kažkam ką nors pasakodavau, atrodydavo, jog meluoju, o iš tiesų mano galvoje viskas susipynė – tokia chaotiška košė.“
Tęsdamas pokalbį apie save, dainininkas bei dainų autorius atskleidė ir nedaugeliui žinomą savo savybę.
„Turiu tokį gebėjimą, nors sunku tiksliai išsakyti. Galiu „skaityti“ žmogų – matau, kokio jis nuotaikos. Pavyzdžiui, eini į susitikimą su užsakovais, ir aš iš karto suprantu, ar viskas bus gerai, ar ne. <…> Nors nenoriu per daug atskleisti, tai yra bruožas, kurio negaliu visiškai paaiškinti. Labai matosi ant suktų žmonių, kurie dažnai elgiasi perdėtai „gerai“, – kalbėjo Vudis.
Alkoholis ir tikėjimas
Kiek vėliau pokalbis pakrypo priklausomybės tema. A. Martinėnas-Vudis atsivėrė apie momentą, kuomet nusprendė išbristi iš alkoholio liūno.
„Su alkoholiu susidūriau 16–17 metų. Pagrindinis „smigimas į dugną“ buvo po „Kelias į žvaigždes“. Man buvo 22–23 metai, kai rimčiau pradėjau vartoti alkoholį. Tai tęsėsi kurį laiką – gal iki 30 metų. Buvo vienas didelis paslydimas, bet, grubiai sakant, tai truko iki 30 metų.
Man labai įdomiai atėjo mintis, kad aš nustočiau gerti. Vienais Naujaisiais metais sėdėjau kambaryje, gėriau. Kompanija jau miegojo, o man buvo negana. Kai pasibaigė alkoholis, supratau, kad man jau užteks. Priėmiau sprendimą pats, ir nuo to laiko nebevartoju alkoholio“, – dalijosi jis.
Dabar vyras džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu ir neslėpė, kad yra tikintis žmogus: „Esu labai tikintis, bet gal neaktyviai praktikuojantis. Turiu savitą požiūrį ir įsivaizdavimą apie tikėjimą, bet jis tikrai yra ir labai stiprus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
