Nuo 12-os pradėjęs keliauti, Vytautas šiandien skaičiuoja 136 aplankytas šalis, tarp kurių – Šiaurės Korėja, Vidurio Azijos šalys, Kuba. Jam net teko lankytis Antarktidoje. Tačiau su sekėjais dalindamasis patirtais nuotykiais bei kuriozais, apie realią kelionių organizavimo veiklą teigia nesvarstantis.
Paklaustas, kuri aplankyta vieta jam buvo įsimintiniausia, vyras neslepia, kad pačios įdomiausios kelionės būna į ne itin populiarias kryptis.
„Šalies pavadinimas negarantuoja, kad ten bus įdomiausia ir smagiausia. Kartais, nors šalies pavadinimas nevilio, kai kurie nuotykiai, nutikę ten, ir būna patys smagiausi. Man visada smagu nuvažiuoti į Ameriką, į Ukrainą – gaila, kad ten dabar negalima. Kažkada dariau sąrašą pagal žemynus – aukštesnę vietą man užima Pietų Amerika, nei Azija.
Viskas priklauso nuo patirčių – esu labai smagiai laiką praleidęs Tadžikistane, kuris tikrai nėra turistinė šalis. Kartais nurašome kitas šalis, nes jos turi santvarkas, kurios mums atrodo visai keistos. Teko būti Kuboje, Šiaurės Korėjoje, Turkmėnistane ir man jos labai patiko. Šioms šalims teikčiau pirmenybę nei toms, kur visi važiuoja“, – neslepia jis.
Kalbėdamas apie keliones, vyras tikina, kad dažnai žmonės susidaro netinkamą įvaizdį apie tam tikrą šalį ir dėl to bijo ten vykti.
Viena iš tokių šalių – Šiaurės Korėja, apie kurią dažnai girdime neigiamus dalykus. Joje apsilankęs V. Mikaitis neslepia, kad į šalį jį priėmė šiltai ir draugiškai.
„Prieš važiuodamas į kažkokią šalį, darau labai paprastą testą: „Google“ parašau šalies pavadinimą ir skaitau apie ją naujienas. Jeigu matau, kad ten kariauja, ar virusai siaučia – nukeliu vėlesniam laikui. Bet jei matau, kad ten ramu – šaunu.
Šiaurės Korėja mane visada domino, o pasidomėjus supratau, kad tai viena saugiausių šalių, nors visiems atrodo, kad jie tokie nėra. Kai žiūrime žinias, jose visada rodo, kas tose šalyse blogiausia ir sudaro įspūdį, kad tie neramumai tęsiasi amžinai. Didžiausios baimės yra namuose, o ne nuvykus į šalį“, – sakė jis.
Kelionės – kaip filmas
Pats vyras neretai keliauja ne vienas, o su mama. „Mano mama gyvena Amerikoje, jos darbas būna daugiausia vasarą, o dažnai ji turi daug laisvo laiko, todėl nori kartu važiuoti. Jei reikia kelionei draugų ieškoti, būna sunkiau – daug kas turi darbą, mažai atostogų.
Šiuo atveju su mama yra lengviausia ir smagiausia. Ji pati turi pinigų, tai ir man palengvina reikalus, – juokiasi jis. – Suprantu, kad jai žymiai svarbiau ne kelionės kryptis, o su kuo keliauja. Ji kartais neprisimena, kur buvo, bet prisimena, kad buvo labai smagu.“
Vienoje vietoje per ilgai neužsisėdintis pašnekovas tikina, kad labai nemėgsta rutinos. Vis dėlto ir jos tenka ragauti – juk už kartais brangias keliones kažkaip reikia susimokėti.
„Kelionės man – kaip filmas, serialas. Kai užsisėdi per ilgai vienoje vietoje, norisi, kad atsirastų kažkas naujo, keistųsi. Namuose atsiranda monotonija, kiekviena diena pasidaro panaši. Kelionės turbūt užpildo žmogų ir yra dinamiškos ir nenuobodžios. Bet visada vieną dieną reikia sugrįžti namo, nes kelionės – tikrai nepigus malonumas. Pusmetį dažniausiai pradirbu, o kitą pusę metų keliauju“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, kokį patarimą jis skirtų žmonėms, dažnai bijantiems iškelti koją iš savo namų ir patuštinti kišenes, jis patikina, kad reiktų nuosekliai ieškoti kuo geresnių pasiūlymų:
„Visada ieškau kuo pigesnių skrydžių – daug galima sutaupyti šioje srityje. Stengiuosi ieškoti geresnių pasiūlymų ir nesirenku pačių brangiausių – ieškau pigesnių viešbučių, skrydžių. Iš esmės juk galima atkentėti nepatogesnį skrydį – juk atvažiuosi pigiau. Tas pats su viešbučiu – iš esmės reikia tik lovos. Kitas klausimas, kiek už ją esi pasiryžęs mokėti.“
„Nuoširdžiai pasakysiu, kad per karantiną apvažiavau pusę Lietuvos – tikrai galima ir čia surasti įdomių vietų, apsistoti ir kelioms dienoms. Taip pat dažnai keliauju į Latviją, Lenkiją. Labai daug Lenkijos miestų esu aplankęs ir galiu pasakyti, kad tai labai graži šalis. Mes kartais nevertiname to, kas mums po nosimi ir sakome, kad Lenkija – tik pravažiavimui. Joje yra labai daug gražių ir nuostabių vietų – jai galima skirti net tik savaitgalį“, – šypsosi pašnekovas.
Įvardijo kelionės kryptį, kuri laimėtų ir rinkimuose
„PravalTuro“ puslapyje pašnekovas dažnai dalijasi istorijomis, apžvalgomis iš kelionių. Tokiu būdu jis tikina norintis šviesti žmones apie pasaulį, šalis ir jo įvairovę, griauti nusistovėjusius stereotipus. Paskutinė jo kelionė – šalia Tibeto aukštumų nusidriekusį Nepalą ir Butaną.
„Daug žmonių klausė, kaip ten nuvykti ir klausinėjo apie mūsų patirtį. Pasirodė, kad ten labai smagu ir gražu. Man atrodo, kad tokios apžvalgos gali nušviesti žmones ir padėti jiems apsispręsti, ar važiuoti į tam tikrą vietą, ar ne. Šių metų pradžioje buvome Džibutyje – atrodo, kad net nedaug žmonių yra apie tokią šalį girdėję. Pagal video peržiūrų skaičių ši šalis buvo kone populiariausia, – šypsojosi jis. – Nors ten tikrai nepatyriau kažko labai įspūdingo. Žmonės dažnai turi išankstinę nuomonę apie tam tikrą šalį. Turbūt jei reikėtų vardinti dalykus apie Džibutį, žmonės sakytų: karas, ligos ir panašiai. Tai sako neįsigilinę žmonės.“
Vyras veda renginius, yra krepšinio rungtynių pranešėjas, turinio socialiniuose tinkluose kūrėjas, festivalių ir teminių vakarėlių organizatorius bei nenuilstantis keliautojas viename asmenyje. Šiemet jam teko ir televizijos laidų vedėjo vaidmuo – jau nuo birželio 5-osios žinomas vyras bus matomas TV3 ir Go3 realybės šou „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“.
„Realybės šou vedėju man teko būti pirmą kartą. Anksčiau televizijoje pasirodydavau kaip svečias, keletą kartų esu serialuose pasirodęs. Su televizija anksčiau neturėjau itin artimo kontakto. Turbūt mane labiau domina kinas – norėčiau atidaryti ir jo duris. Jei ne paradines, tai galines, – juokiasi jis. – Mano didžiulis noras būtų suvaidinti kokiame nors kino filme, tačiau kol kas dėl to nieko nedarau. Man labai patinka, kad šiame projekte būsiu mėnesį, kad nereikės prie jo būti visą sezoną prisirišus.“
„Realybės šou formatas man tikrai žavus – per karantiną tiesiog rijau „Išlikimą“. Žiūrėdavom, kol mums akys išvarvėdavo. Pamenu, kad televizijai rašiau piktą laišką, nes po kelių sezonų jie pradėjo kartoti tas pačias serijas. Buvau labai piktas“, – juokingą istoriją prisimena jis.
Šiemet projektas persikelia į Ispaniją. V. Mikaitis ne vieną kartą tikina apsilankęs šioje šalyje ir jai negaili komplimentų.
„Jei vietoje šios šalies kas būtų pasiūlęs projektą rengti Italijoje, būčiau nesutikęs (juokiasi). Ispanija man – viena geriausių šalių Europoje. Žmonės ne veltui čia važiuoja ir tada, kai būna vėsiau, nes vasarį čia – kaip pas mus gegužę. Tai yra tobula šalis mėgstantiems gerus orus, geras kainas ir gerą maistą.
Ypač kai teko pabūti Gran Kanarijoje – valgyti teko ir aštuonkojus, ir krevetes, bet kainos ten nesiekė 10 eurų. Tai viena geriausių šalių, ko turbūt nepasakyčiau apie Italiją – ten nuolatinis šurmulys, daug pabėgėlių. Jei reikėtų balsuoti rinkimuose už Ispaniją arba Italiją, Ispanija tikrai laimėtų. Kaip Visvaldas (aut. past. – Visvaldas Matijošaitis) Kaune“, – juokiasi jis jis.
