Atidarymo svečiams pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ ir MO muziejaus paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“, rengtos kartu su Pompidou centro kuratoriais.
Šios prestižinės meno įstaigos prezidentas Laurentas Le Bonas susirinkusiems kultūros bei politikos atstovams sakė besidžiaugiantis, kad Pompidou dideliu indėliu prisideda prie šio Lietuvos sezono su „dviem ambicingomis parodomis“.
„Didžiulė garbė, kad būtent Pompidou centras buvo pasirinktas pradėti ir inauguruoti šį Lietuvos sezoną Prancūzijoje. Ačiū už tai ir sveiki atvykę pas mus, čia jūs esate namuose“, – teigė jis.
„Laisvė, lygybė, brolybė“
Premjerė Ingrida Šimonytė savo kalboje pabrėžė, kad būdamos unikalios, Prancūzija ir Lietuva dalijasi bendromis laisvės siekio, orumo, žmogaus teisių vertybėmis, kurias šiuo metu gina prieš Rusijos agresiją kovojanti Ukraina.
„Tiek daug pasikeitė ar turėjo pasikeisti per amžius, bet šūkis „laisvė, lygybė, brolybė“ išlieka kaip niekad aktualus. Šiomis vertybėmis sekdami Ukrainos žmonės aukoja savo gyvybes, kad apgintų mūsų ir savo laisvę“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Šiomis vertybėmis vadovaudamosis Moldova, Armėnija, Sakartvelas ir Vakarų Balkanų šalys bando būti Europos šeimos dalimi. Teisinga šeima. Šių vertybių neturėtume laikyti savaime suprantamomis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Menininkams dėkojusi premjerė teigė, kad ateinančius tris mėnesius per 200 renginių kvies atrasti Lietuvą per meną, teatrą, muziką, kiną ir literatūrą, „suvokti ir puoselėti ryšius tarp mūsų tautų“ per daugiau nei 130 prancūzų ir lietuvių bendrų kūrinių, kurie, I. Šimonytės įsitikinimu, peržengs šį sezoną.
Prancūzijos plėtros ir tarptautinės partnerystės ministrė Chrysoula Zacharopoulou atidaryme kalbėjo, kad svarbiausi – kūrybiniai, šventiniai, žmogiški ryšiai, „parodantys, kuo dalijamės ir ko galime išmokti vieni iš kitų“.
„Sezonas suteiks galimybę visiems prancūzams prieiti prie Lietuvos kultūros, jos turtų, stiprybės, menininkų, intelektualų, poezijos ir prozos“, – sakė ministrė.
Ji priminė, kad nuo rugsėjo 17-os dienos Prancūzijos institute Vilniuje, kuris švenčia 25-ąjį jubiliejų, vyks Prancūzijos atgarsių Lietuvoje programa.
Dovanos K. Varnelio kūrinį iš privačios kolekcijos Niujorke
Pompidou atidarytoje K. Varnelio optinio meno parodoje eksponuojami 1956–1996 metais sukurti 15 jo tapybos darbų ir viena skulptūra, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiam jo kūrybos etapui – XX amžiaus septintajam ir aštuntajam dešimtmečiams.
Kaip žurnalistams atidaryme sakė šios parodos kuratorė Indrė Urbelytė, dauguma darbų atkeliauja iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių ir vienas paveikslas, kuris bus eksponuojamas kiek vėliau, šiuo metu gabenamas iš Niujorko.
„Tai yra labai išskirtinis paveikslas, kadangi tai yra kolekcininko Jono Dovydėno dovana, kurią inicijavo mūsų muziejus padedant K. Varnelio sūnui sezono proga, kad papildytų Pompidou meno centro kolekciją“, – sakė ji.
„Manau, čia išskirtinė dovana, kuri leis K. Varneliui funkcionuoti ir už Lietuvos ribų, nes labai svarbu, kad tie kūriniai būtų svarbiausių užsienio muziejų kolekcijose. Reikia paminėti, kad Pompidou modernaus meno kolekcija yra didžiausia Europoje ir jie tikrai yra ta vieta, kuri rašo pasaulinį dailės istorijos naratyvą“, – pažymėjo I. Urbelytė.
Tai, kad K. Varnelio paveikslas bus Pompidou rinkiniuose, anot kuratorės, leidžia tikėtis, kad šis kūrėjas įsirašys ir į ryškesnį pasaulinį pasakojimą. I. Urbelytės teigimu, Pompidou kuratorius Michelis Gauthier, rengęs šią parodą kartu, buvo sužavėtas lietuvio kūryba.
„Mano, kad jis yra nuostabus, išskirtinis ir vienintelis, jeigu sąžiningai. Ir net neperspaudžiu šito. Akivaizdu, kad K. Varnelis yra pats stipriausias optinio meno meistras Lietuvos dailės istorijoje. Bet taip pat Michelis pripažįsta, kad tokių kitų kaip K. Varnelis nėra optinio meno pasakojime“, – kalbėjo parodos kuratorė.
Kartu MO muziejaus Paryžiuje pristatytą parodą „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“ sudaro 11-os autorių darbai, kurie pasibaigus eksponavimui liks Pompidou kolekcijoje.
Kaip BNS anksčiau sakė muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė, dalis jų – Marija Teresė Rožanskaitė, Kazimiera Zimblytė, Linas Leonas Katinas ir Vincas Kisarauskas – Lietuvoje kūrė už uždarų durų, sovietmečiu darbai nepateko į muziejų kolekcijas, nebuvo eksponuojami.
Abi parodos Pompidou centre veiks iki 2025 metų sausio 6 dienos.
Per 200 sezono renginių visoje Prancūzijoje
Lietuvos sezono, pavadinto „Kitas tas pats“ (pranc. „Se voir en l’autre“), metu iki gruodžio 12 dienos iš viso įvyks daugiau nei 200 renginių bent 80-yje Prancūzijos miestų.
Juose dalyvaus per 500 menininkų, atlikėjų, kitų kultūros sričių atstovų, bus įgyvendinta virš 120 dvišalių kultūros partnerysčių. Renginiuose laukiama daugiau kaip pusės milijono žiūrovų ir lankytojų.
Lietuvos programa viešnios teisėmis arba specialiais projektais bus pristatoma didžiuosiuose Prancūzijos rudens festivaliuose ir bienalėse: „Festival d’Automne a Paris“ (Paryžiuje), „Les Boreales“ (Kanai), „Les Rendez-vous de l’histoire“ (Blua), „Biennale d’art contemporain de Lyon“ (Lionas), „Biennale Chroniques“ (Marselis), „Paris+“ (Paryžius), „Paris Photo“ (Paryžius), „La Biennale – Festival international des arts vivants Toulouse Occitanie“ (Tulūza) ir kitur.
Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendina Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje, renginį globoja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
2,5 mln. eurų programai skiria Lietuvos kultūros institutas, panašia suma prisideda Prancūzų institutas, dalį lėšų taip pat skiria įvairios kultūros institucijos.
