Pirmoji menininko mokytoja Galina Vagapova prisiminė, kaip dainininkui buvo sunku vaikystėje: „Jis buvo išdykęs, ne kartą buvo susimušęs, chuliganas. Nebuvo kam jo kontroliuoti. Mama tuo metu jau sirgo ir buvo viena, jai buvo sunku su juo susidoroti. Šeima buvo labai skurdi. Visą gyvenimą jo akyse galėjai įžvelgti pyktį, nes, ko gero, normalios vaikystės neturėjo.“
Anot jos, menininkas praleisdavo pamokas, nepaklusdavo mokytojams ir užsidirbdavo rinkdamas butelius
Pasak mokytojos, Vera Gavrilovna stengėsi užtikrinti geresnę savo sūnaus ateitį, tačiau negalėjo ir neturėjo tam laiko.
„Ji buvo labai kukli, niekada nesikeikdavo. Ji buvo gera moteris, tačiau mirė labai anksti. Jura nerimavo, kad jis taip pat anksti išeis. Jo mamai buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, Jura išgirdo tą pačią diagnozę “, – sakė mokytoja.
Vėliau vaikinas buvo išsiųstas į internatą, ten buvo siunčiami vaikai, kurių tėvai turėjo problemų dėl finansų ar sveikatos. Jurijaus mama sirgo, o tėvas nedalyvavo jo auklėjime.
Kai mama mirė, jis buvo perkeltas į Orenburgą. Būtent Orenburge Šatunovas patraukė prodiuserio Andrejaus Razino, subūrusio „Laskovyj maj“ grupę, akį ir ji išgarsėjo visoje šalyje.
Nors ir žinia sukrėtė visus, nebuvo paslaptis, kad Jurijus daugelį metų turėjo rimtų sveikatos problemų.
Žinia apie legendinio atlikėjo mirtį sukrėtė visus – jo kolegas, draugus, artimuosius. „Jura niekada nesiskundė savo sveikata, širdimi, jis neturėjo su ja problemų“, – užsienio žiniasklaidai pasakojo Šatunovo režisierius Arkadijus Kudriašovas. Draugų kompanijoje jam staiga pasidarė bloga, jis sušnibždėjo: „Mano krūtinėje kažkas dega“. Draugai iškart sureagavo, pakvietė medikus, nuvežė į ligoninę.
Kas nutiko toliau, jau žinoma. Dainininko širdis sustojo greitosios pagalbos automobilyje, buvo bandoma jį gaivinti, tačiau bergždžiai – medikams nepavyko išgelbėti vyro. Šatunovas mirė nuo transmuralinio miokardo infarkto. Tai viena iš sunkiausių širdies raumens nekrozės formų, kai pažeidžiami visi širdies audiniai.
Jurijaus Šatunovo draugai ir pažįstami sakė, kad jis niekada nesiskųsdavo savo sveikata. Tiesą sakant, apie tai mažai žinoma. Prieš kelerius metus koncertinio turo metu muzikantas susirgo dėl paūmėjusio sinusito – jį net teko operuoti. Tačiau viskas klostėsi gerai ir daugiau Šatunovas bei jo aplinka nekalbėjo apie sveikatą.
Kalbama, kad pirmąsias sveikatos problemas vyras pajuto dar prieš savaitę prieš infarktą. Jo laukė itin intensyvi savaitė, kurios metu dainininkas staiga pasijuto blogai. Vieno kkoncerto metu vyras netgi žiūrovams pasakė, kad jam gali neužtekti jėgų baigti savo pasirodymų.
Pranešama, kad tuo metu vyras išėjo į užkulisius ir į sceną negrįžo geras 20 minučių. Jam grįžus į sceną atlikėjas užsiminė, kad jam padarė „injekciją“, dėl kurios jis sugebėjo grįžti ir vėl dainuoti. Manoma, kad jau tada atlikėjas pajuto pirmuosius infarkto singalus, kuriuos nusprendė tiesiog ignoruoti. Po savaitės vyras buvo išvežtas į ligoninę ir pakeliui į ją mirė.
Pastaraisiais metais muzikantas bandė atgaivinti savo karjerą, įrašė naujas dainas, daug gastroliavo. Vien per pastaruosius porą mėnesių Šatunovas sugrojo maždaug 16 koncertų, paskutinis iš jų įvyko birželio 20 d. Buvusio „Laskovyj Maj“ solisto šeima – žmona Svetlana, sūnus Dennisas ir dukra Estella jau seniai gyvena Vokietijoje, Šatunovas stengėsi būti pavyzdingu vyru, rūpestingu tėvu, su jais leisdavo visą savo laisvalaikį.
Jurijus Šatunovas užsienio žiniasklaidai anksčiau prisipažino, kad mėgsta alkoholį. Tiesa, jis jį vartoja ne dideliais kiekiais ir su tam tikrais patiekalais. Taigi, baltasis ir raudonasis vynas bei vokiečių pamėgtas alus jau seniai įžengė į jo gyvenimą. Buvęs „Laskovyj Maj“ solistas pažymi, kad vakarienės metu neatsisako taurės vyno.
„Jei atvirai, aš tik kartais geriu! Mėgstu gerti, pavyzdžiui, valgydamas baltą žuvį, mėsą ar kuoją“, – su ironija kalbėjo muzikantas.
Tuo pačiu metu Jurijus tikina propaguojantis sveiką gyvenimo būdą ir visada atrodydavo daug jaunesnis nei iš tiesų. Dainininko gerbėjai tikino, kad jis vis dar atrodo kaip paauglys, kažkada užkariavęs jų širdis.
„Jura buvo mano pirmasis tobulo vaikino pavyzdys. Jis buvo toks gražus, aš įsivaizdavau, kaip bėgame pajūriu, o jis mane bučiuoja. Tai mano fantazija“, – prisiminimais dalijosi jo gerbėja Anfisa Čechova.
Jurijus Šatunovas savo muzikinę karjerą grupėje „Laskovyj maj“ pradėjo būdamas 13 metų. Stipraus balso našlaitis iš vaikų globos namų greitai užkariavo žiūrovų širdis, kurie iki šiol jo koncertuose aistringai dainuodavo „Belyje rozy“ ir „Sedaja noč“.
„Viskas buvo kaip sapnas. Man atrodė, kad taip neturėtų būti. Nemanau, kad aš savo gerbėjams daug daviau“, – anksčiau sakė Šatunovas.
Sunki vaikystė
1973-iaisiais Baškirijoje gimęs atlikėjas augo sunkiomis sąlygomis: nuo pat mažumės tėvų šalia jo nebuvo. Iki ketverių jis augo su seneliais iš motinos pusės, o kai sulaukė 11-os – nuo širdies nepakankamumo mirė jo motina.
Tėvas jo nepripažino ir su juo nebendravo. Ilgainiui jį į savo įstaigą pasiėmė kaimo gyvenvietės Akbulak meniškos krypties vaikų namų direktorė. Grupė „Laskovyj maj“ įsikūrė 1986-aisiais (jam buvo vos 13 metų), kuomet J. Šatunovas dar gyveno Orenburgo vaikų namuose.
Būtent tuo metu buvo sukurti pagrindiniai grupės hitai: „Belyje rozy“, „Leto“, „Pust budet noč“, „Tajuščij sneg“ ir kiti. 1988-aisiais, išgirdęs grupės atliekamas dainas, globoti jaunuolius ėmėsi prodiuseris Andrejus Razinas. Grupė gyvavo labai trumpai – iki 1991-ųjų. Tačiau sulaukė milžiniško populiarumo, o subyrėjo netrukus po to, kai iš jos pasitraukė J. Šatunovas. Atlikėjas išvyko studijuoti į Vokietiją, o vėliau pradėjo savo solinę karjerą.
Atlikėjas buvo vedęs teisininkę Svetlaną, su kuria susipažino 2000-aisiais. Turėjo sūnų Denisą (gimęs 2006-aisiais) ir dukrą Estellą (gimusi 2013-aisiais). Pastaruosius kelis dešimtmečius gyveno Vokietijoje.
Mūšiai teismuose
Pastaruosius kelerius metus Jurijus Šatunovas teismuose kovojo su buvusiu savo prodiuseriu Andrejumi Razinu dėl „Laskovyj maj“ dainų teisių. Dainininko ir prodiuserio akistata prasidėjo prieš daugelį metų, kai Šatunovas nusprendė palikti „Laskovyj maj“ ir pradėti solinę karjerą. Nuo tada Razinas visais įmanomais būdais trukdė atlikėjui realizuoti save scenoje, uždraudė atlikti publikos pamėgtus hitus.
Dėl to muzikantas padavė jį į teismą, o prodiuseris teigė, kad Jurijaus atliekamų dainų autorystė priklauso jam, ir tik jis turi teisę nuspręsti, kas jas panaudos savo kūryboje.
Teismo procesą laimėjęs J. Šatunovas vietos žiniasklaidai sakė: „Aš turiu eilę dokumentų, kuriuose nurodyta, kad aš esu dainų teisių turėtojas. Viską, ką bando prieš mane įrodyti Andrejus Razinas, aš vadinu priešmirtiniais traukuliais“. Birželio 22-ąją jis dar komentavo Rusijos žiniasklaidai vykstančius teismo procesus, kurie baigėsi jo pergale. Teismas leido muzikantui grupės hitus atlikinėti savo koncertuose.
