Tapti permanentinio makiažo specialiste Veronika nusprendė dar tada, kai tai nebuvo populiaru, o dabar savo klientėms stengiasi įskiepyti kitokį požiūrį į permanentinį makiažą. Anot Veronikos, jis neturėtų keisti natūralių veido bruožų, o tik paryškinti jau esamus. „Pati sau nė už ką nenorėčiau ilgalaikio makiažo, kuris neišnyktų metų metus,“ – sako ji.
Veronika, tikriausiai esate viena žinomiausių permanentinio makiažo specialisčių Lietuvoje. Kaip nusprendėte save realizuoti būtent šioje srityje?
Tiesą pasakius, šis sprendimas buvo priimtas ekspromtu. Tiesiog norėjau kažkur save realizuoti. Nenorėjau dirbti samdomo darbo, todėl vienintelis kelias buvo rizikuoti ir imtis veiklos, kurios pelną visiškai arba sąlyginai kontroliuočiau tik aš pati.
Tuo metu, kai aš mokiausi, permanentinio makiažo specialybė toli gražu nebuvo tokia populiari, kokia yra dabar. Nežinojau, kaip man seksis, bet kažkodėl man tai nekėlė baimės. Pasitikėjau savimi.
Jūsų manymu, ar permanentiniam makiažui gali ryžtis kiekviena moteris?
Šiai dienai, tikrai taip. Kodėl? Todėl, kad permanentinis makiažas nebėra tapatinamas su tatuiruote – tai labiau prilygsta kasdienio, švelnaus, subtilaus makiažo efektui, ko pasekoje, ši procedūra tiesiog palengvina moterų kasdienybę, bet toli gražu nebėra kardinaliai bruožus keičiantis dalykas.
Žinoma, aš negaliu kalbėti už visus meistrus. Gaila, bet dar yra daug meistrų dirbančių senaisiais metodais… Bėda slypi ten, kad vis dar yra daug moterų/klienčių, kurios to nori. Turiu omenyje labai ryškų efektą, kalbant, pavyzdžiui apie antakius, kai jie yra pilnai, tankiai ir tamsiai užtušuoti, kontūras neišretušuotas.
Trumpai tariant, kokį efektą klientas turės galutiniame rezultate, priklauso nuo meistro įgūdžių ir grožio sampratos. Kalbant apie tiesiog minimaliai paryškinamus bruožus, sukuriant subtilų efektą, tai tinka kiekvienai moteriai.
Kokioms moterims jūs pati siūlytumėte permanentinį makiažą?
Kai nėra peržengiamos ribos, galima šią paslaugą siūlyti kiekvienai moteriai, kuri nori, kad sutrumpėtų laikas, praleidžiamas prie veidrodžio kiekvieną rytą darantis makiažą. Manau, subtilus makiažas – ar tai būtų ilgalaikis variantas, ar ne – tinka kiekvienai iš mūsų.
Ar visuomet atlikus permanentinį makiažą po mėnesio būtina korekcija? O gal tai būtina ne visais atvejais?
Korekcija yra darbo užbaigimas. Ši procedūra susideda iš dviejų apsilankymų. Žinoma, dažnai jos nereikia, jei viskas sugyja tobulai, ir klientei užtenka ryškumo. Bet bent jau mano darbo specifika yra tokia, kad pirmosios procedūros metu darau subtilų variantą ir nenoriu sukurti kardinalių pokyčių, išgąsdinti klienčių. Noriu leisti joms iš lėto apsiprasti prie pokyčių.
Kai jos pamato realų vaizdą sugijus, jos gali pilnai apsispręsti, ar tikrai nori ryškesnio efekto. Juk mes, moterys, galime vieną dieną norėti vienų dalykų, o kitą – jau visai kitų. Kas liečia ilgalaikes procedūras, šis bruožas nėra geras, todėl manau, kad meistras turi ne tik mokėti gražiai piešti, bet ir šiek tiek išmanyti moterų psichologiją. Darbas yra saugus tada, kada ryškesnis efektas yra suteikiamas išimtinai tik korekcijos metu.
Kiek maždaug laiko išlieka permanentinio makiažo efektas?
Priklausomai nuo naudoto pigmento stiprumo ir gylio, į kurį buvo vedamas pigmentas. Jei dirbama su mineraliniais pigmentais, kurie yra silpnesni, antakiai laikui bėgant blunka. Išvis išblunka per apytiksliai 4 metus.
Jei naudojami organiniai pigmentai, t.y labai stiprūs, panašūs į tatuiruočių dažus, antakiai gali laikytis ir iki gyvenimo galo – jie pablunka tik sąlyginai.
Asmeniškai aš tokius pigmentus naudoju tik labai išskirtiniais atvejais, praskiedus juos, ir taikant tik paviršinį pigmento įvedimą. Deja deja, šiai dienai tokie pigmentai yra užkariavę rinką, ir yra labai pamėgti daugumos meistrių, nes greitai įsigeria į odą, rezultatas išlieka ilgam.
Mano subjektyvia nuomone, ilgalaikis makiažas turi išnykti, nes keičiasi mados bei mūsų pačių norai. Pati sau nė už ką nenorėčiau ilgalaikio makiažo, kuris neišnyktų metų metus…
Su kokiais sunkiausiais atvejais savo darbe pati esate susidūrusi?
Visuomet patys sunkiausi atvejai būna tada, kai reikia tvarkyti kitų meistrų darbus. Na, pavyzdžiui, būna labai tamsūs, pilnai užtušuoti antakiai, ir klientės nori pasidaryti švelniai rusvą šešėliavimą, kas yra absoliučiai misija-neįmanoma.
Kalbant apie lūpas bei akių vokų pravedimus, situacija išlieka ta pati. Klientės būna priverstos naikintis senuosius šedevrus, o to kartais net ir neįmanoma padaryti iki galo gerai, nes odoje lieka pigmento likučių arba net randų.
Seniau meistrai dirbdavo grubiau, nebuvo tokių technikų, kokios yra dabar. Taip pat klientės ne visada supranta, kad joms nėra įmanoma išgauti tokį rezultatą, kuris įmanomas dirbant ant švarios odos, be jokių pigmento likučių. Tada ir įvyksta sunkiausios situacijos.
Apie permanentinį makiažą vis dar sklando daugybė mitų. Kokie jie?
Mitas – po kurio laiko antakiai pasidaro raudoni arba mėlyni. Tinkamai parinktas pigmentas niekada taip „nesielgia“, nepriklausomai nuo to, jis mineralinis, ar organinis.
Mitas – iškris plaukeliai, arba bent praretės. Permanentinis makiažas niekaip nedaro įtakos plaukelių kiekiui bei kokybei, kai dirbama reikiamame odos sluoksnyje. Pasikartosiu, seniau meistrai dirbdavo grubiau, pigmentą vesdavo giliau, todėl ir atsirado tokios kalbos.
Mitas – ilgalaikis makiažas „sendina“. Juodi antakiai – taip. Bet juk nebūtina jų darytis juodų. Prisipažinsiu, aš niekuomet neperku pačių tamsiausių spalvų, nes man jos visiškai nereikalingos. Man negražu ryškūs antakiai, ir jei klientės tokių prašo, aš atkalbinėju. Bet dažniausiai visos, norinčios ryškių antakių, eina pas kitas meistres, nes tai tiesiog ne mano braižas.
Kaip reikėtų rūpintis savimi prieš ir po procedūros, kad rezultatas būtų idealus?
Prieš procedūrą reikėtų nedažyti antakių chemiškai bent savaitę laiko. Neputlinti lūpų likus mėnesiui iki lūpų mikropigmentacijos procedūros. Dieną prieš – nevartoti alkoholio. Klientė negali būti nėščia, maitinanti ar vartojanti antibiotikų.
Po procedūros savaitę laiko nesilankyti pirtyse, soliariume, baseine, vengti tiesioginės saulės spindulių. Nedraskyti besiformuojančių mini šašelių (jie pasitaiko ne visuomet). Nenaudoti dekoratyvinės kosmetikos pigmentuotoje vietoje savaitę laiko po procedūros.
Ne paslaptis, kad jūsų klientėmis tampa ir garsios Lietuvos moterys. Ar malonu, kad į jus kreipiasi žinomi veidai?
Taip, be abejo, malonu, man tai – didžiausias įvertinimas. Ne paslaptis, kad tokios moterys itin atsakingai renkasi grožio specialistus. O sutariame taip, kaip ir su visomis klientėmis – manyčiau, kad gerai. Neskirstau klienčių į daugiau ar mažiau populiarias. Vienodai stengiuosi dirbama tiek su žinomomis moterimis, tiek su nežinomomis.
Skirtumas tik toks, prisipažinsiu, kad dirbant su žinomomis moterimis, šiek tiek labiau jaudinuosi, kad tik viskas pavyktų tobulai. Žinote, galima savo reputaciją „statyti“ dešimt metų, ir vienas toks nepasisekimas ant žinomos moters veido, akimirksniu sugriautų visą ilgai statytą bokštą.
Be gerų įgūdžių, kokiomis dar savybėmis turėtų pasižymėti geras permanentinio makiažo specialistas?
Kaip ir minėjau, reikia šiek tiek išmanyti moterų psichologiją. Reikia įvertinti tai, kad jų norai gali pasikeisti, ir jei jos šiandien nori juodų antakių, nebūtinai tokių norės ir po savaitės. O kartais jos visai nenori didelių pokyčių, ir bent menkiausias prisilietimas, suformavęs minimalų pokytį, joms suteikia tos akimirkos džiaugsmą bei pasitenkinimą.
Žinote, egzistuoja toks dalykas, kad „reikia darytis, nes dabar visos darosi“. Tokias klientes taip pat reikia mokėti atskirti. Na, ir, be abejo, yra labai svarbus dalykas pats grožio suvokimas. Jei meistrė yra, liaudiškai tariant, „apsileidusi“, aš, asmeniškai, pas tokią nieko niekuomet nesidaryčiau. Juk mes savo grožio suvokimą perteikiame klientės antakių formoje, lūpų linkyje, akių vokų pravedimo ilgume bei spalvų ryškume.
