Kelionės metu draugai aplankė ir lygino skirtingų valstybių miestus, pastatus, lankytinas vietas, o viską apsunkindavo nuolat gendantis automobilis.
Kad gyvename broliškame santykyje su savo kaimynais patvirtina ir tai, kad latviai geranoriškai remontavo automobilį visą naktį, o Estijoje geri žmonės sugrąžino pamestą piniginę.
Nuo šiandien pradedamose rodyti „Go3“ originalaus turinio kelionių laidose „Budinam Baltiją“ žiūrovai išvys kaip sekėsi draugams keliauti aplink Baltijos šalis senu ukrainietišku automobiliu.
Išskirtiniame interviu, bendraudamas su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi, režisierius, aktorius ir vaizdo turinio kūrėjas Marius Pocevičius atskleidė kaip kilo šios kelionės idėja, apie lemtingą sapną ir draugo senelio palaiminimą bei kelyje nutikusius nuotykius ir netikėtus išbandymus:
– Kaip suradote kompanioną šiai kelionei?
– Nuo studijų laikų mudu bendraujame, o susipažinome su Luku kartu vaidindami VGTU teatre „Palėpė“. Aš jį pakviečiau kaip aktorių filmuotis savo kūriniuose, o vėliau jis tapo ir pilnaverčiu komandos nariu, režisieriaus pirmuoju asistentu, taip vadinamu „pirmuku“.
Lukas dabar profesionaliai tuo užsiima ir net su režisieriumi E. Vėlyviu kartu darbuojasi. Lukas ir aš esame ne tik geri draugai, bet ir kelis bendrus projektus sėkmingai įgyvendinome.
– Kodėl būtent šį automobilį pasirinkote?
– Automobilis ZAZ, geriau žinomas „Zaporožiečio“ (ukr. „Запорожець“) pavadinimu, anksčiau priklausė Luko seneliui. Šis ukrainietiškas automobilis pagamintas Zaporožės automobilių gamykloje, jei neklystu 1987 metais. Juo naudojosi neįgalus Luko senelis, todėl buvo pertvarkytas prie vairalazdės pavarų perjungimas ir akseleratorius.
Mašina buvo nenaudojama nuo 2013 m. ir stovėjo nejudinama. Mes ėmėmės patys remontuoti ir užtrukome net du metus, bet mums nepavyko (juokiasi). Tada atidavėme Lietuvos ZAZ klubo direktoriui ir jis per mėnesį sutvarkė bei išleido mus į kelionę.
– Kaip gimė idėja kelionės?
– Mūsų pirminė idėja buvo, kad nuvažiuoti su „Zaporožiečiu“ iki Zaporožės ir atgal, bet tuo metu Rusija užpuolė Ukrainą ir teko mums savo planus atšaukti. Tada ir gimė idėja apvažiuoti visas tris Baltijos šalis.
Šia idėja Lukas pasidalino su savo mama, o jai prisisapnavo senelis, kuris sapne palaimino mūsų kelionę. Tai turėdami senelio palaiminimą drąsiai ir pajudėjome į kelią (juokiasi).
– Kokia šio automobilio rida?
– Spidometre tik penki skaičiai yra pas šį ZAZ. Tai rida gali būti nuo šimto tūkstančių iki milijono (juokiasi) kilometrų. Baigus kelionę rodė šešiasdešimt septynis tūkstančius, tai dabar sunku pasakyti ar čia jau antras ratas sukosi ar vis dar pirmas.
– Ar maršrutą buvote susidėlioję iš anksto ar jis gimė spontaniškai?
– Maršrutą susiplanavome iš anksto. Kiek kilometrų per dieną, kiek iš viso nuvažiuosime, kur nakvosime, ką aplankysime ir visa kita. Lukas, kaip „pirmukas“ (aut. past. režisieriaus pirmasis asistentas) viską detaliai sudėliojo. Eigoje aišku planas keitėsi, nes per daug objektų buvome nusimatę iš anksto.
– Pagal kokius kriterijus jūs įtraukėte objektus į savo maršrutą?
– Labiausiai norėjome važiuoti perimetru – aplinkui, nenukrypstant į gilumą. Taip pat norėjome palyginti visų valstybių televizijos bokštus, aukščiausias vietas, užsukti į kurortus, į sostines.
Mudu kilę iš Veisiejų ir Druskininkų, tad norėjome rasti Latvijoje ir Estijoje miestelius, kurie būtų panašūs į mūsų gimtąsias vietas.
– Kiek truko jūsų visa kelionė?
– Dešimt – vienuolika dienų truko. Vienuoliktą jau grįžome namo.
– Kas nustebino kelionėje arba ko nesitikėjote bei neplanavote?
– Atskleisiu vieną nuotykį. Trečią kelionės dieną Latvijoje mums sugedo automobilis, sankaba nustojo veikti ir dar kitų bėdų daugiau. Sustojęs, pro šalį važiavęs latvis, nuvežė iki artimiausio miestelio, kuriame stebuklingo atsitiktinumo dėka gyveno Latvijos ZAZ klubo narys. Jis apskambino visiems nariams. Jie atvyko ir išsikėlė sau tikslą, kad „jūs privalote keliauti toliau“.
Visą naktį, apie dešimt valandų remontavo kol sutaisė, suteikė mums nakvynę, pamaitino ir ryte išlydėjo į kelią. Tas noras, užsidegimas, draugystė buvo pats ryškiausias prisiminimas visos kelionės.
– Gal kažkas panašaus ir Estijoje nutiko?
– Kažko panašaus jau būtų sunku tikėtis. Aš buvau piniginę pamatęs degalinėj. Moteris surado mane per Instagramą, parašė, o mes tuo metu jau buvome keltu persikėlę į Saremos salą, tad teko apsigręžti ir grįžti.
Džiugu, kad atgavau dokumentus ir korteles, nors grynųjų apie šimto penkiasdešimt eurų jau nebebuvo (šypsosi).
– Ar sveikatos problemų nebuvo šioje kelionėje?
– Nieko blogo su sveikata nenutiko. Tik labai įsiminė, kad Latvijoje šaltibarščiai su dešra (juokiasi).
– Gal galėtumėte patarti kitiems keliautojams, kaip išvengti sveikatos sutrikimų?
– Svarbu laikytis griežto režimo, valgyti pusryčius, pietus, vakarienę. Mes nakvodavome kempinguose, vakarienes kepdavomės ant laužo. Sakyčiau, kad svarbiausia maitintis reguliariai ir naudoti įprastus sau produktus, neeksperimentuoti.
– Ar kelionės metu kilo tarpusavio konfliktų?
– Mane labai suerzino tas piniginės pametimas. Perskaitęs žinutę supratau, kad teks grįžti. Todėl buvau susierzinęs ir net savotiška įtampa kilo, bet tik tiek. Mūsų tarpusavio labai gera chemija buvo ir jeigu ir kildavo kokių diskusijų, tai vis tiek vėliau į humorą pavirsdavo.
– Kokiose netikėčiausiose vietose teko nakvoti?
– Daugpilyje miegojome kempinge ir ten vyko jo darbuotojų vakarėlis. Jie per naktį „tusino“ ( aut. past. linksminosi), todėl mums miegoti sunkiai sekėsi. Tai tokia juokinga situacija, kad patys darbuotojai ne ramino, o triukšmavo (juokiasi).
– Koks būtų išskirtinumas laidų „Budinam Baltiją?
– Manau, kad tie kas domisi automobiliais gali rasti įdomių akimirkų. Antra, tai galima vertinti kaip iššūkį, nes automobiliui tikrai buvo iššūkis (juokiasi). Bet daugiausia tai būtų humorą mėgstantiems žmonėms pritaikyta. Nors kelionė sakyčiau tokia pažintinė – pramoginė, bet tikrai daug buvo juokingų situacijų.
Kupiną nuotykių bei išbandymų pareikalavusią kelionė – nuo rugsėjo 21 d. tik per „Go3“ televiziją laidose „Budinam Baltiją“.
