Šiandien Marius plėtoją verslą, kuris mūsų gyventojus jau dešimtmetį lepina šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis. Pasak vyro, jo santykis su maistu užsimezgė dar ankstyvoje vaikystėje, kai po mokyklos, laukdamas iš darbų grįžtančių tėvų, jis ėmė gaminti maistą sau ir savo jaunesniam broliui.
Vėliau, kiek paaugęs, Marius vasaros atostogų metu uždarbiaudavo įvairiuose pajūrio restoranuose, o baigęs mokyklą pasirinko Maisto chemijos ir inžinerijos studijas Kaune. Tačiau to jam buvo negana – vėliau jis įstojo į Maisto chemijos magistrantūrą Italijoje, kur įkvėptas jam magistro darbą padėjusio rašyti dėstytojo, sugalvojo sukurti savo prieskoninių žolelių auginimo sistemą.
Grįžęs į gimtąjį Kauną, po tėvų virtuvės stalu Marius ėmė bandyti pirmuosius savo eksperimentus. „Pirmąjį su broliu sukonstravome iš lentų, su keliomis lempomis. Atsimenu, nusipirkome žemių, pribėrėme, palaistėme ir prisodinome salotų. Ir tos salotos užaugo. Mus užkabino tai, kad daržovei augti nereikia lauko – užtenka suteikti optimalias sąlygas, ir ji puikiai galės augti viduje“, – pirmuosius savo veiklos kūrimo žingsnius prisimins maisto inžinierius.
Tada, kai Marius sugalvojo kurti vertikalų ūkį, visa tai kol kas buvo žinoma tik teoriškai. Tuo metu nebuvo efektyvių lempų, todėl mažai kas išdrįsdavo teorines žinias pritaikyti praktikoje. Marius prisipažins, kad sužinoję apie jo planus, aplinkiniai tik numodavo ranka ir įtariai žiūrėdavo į šias utopines svajones. Todėl ir pirmosios investicijos į šį verslą atkeliavo tik iš jo paties kišenės.
Vis dėlto laikui bėgant, vyrui pavyko sukonstruoti inovatyvią sistemą, tad jo auginamais žalumynais pradėjo domėtis vis didesnis ratas klientų. O kai viskas galiausiai peraugo į sėkmingą ūkį, jis sulaukė ir investuotojų dėmesio: „Šiai dienai esame pritraukę vieną verslo angelą ir vieną investicinį fondą. Tad šiuo metu turime du investuotojus, kurie padeda įgyvendinti galutinę sistemą.“
Mariaus ūkis unikalus ne tik tuo, jog yra vienintelis tokio pobūdžio ūkis Lietuvoje, bet ir tuo, jog žalumynai čia auginami visiškai natūraliomis sąlygomis, nenaudojant jokių chemikalų. Be to, ūkio veikla yra sustyguota taip, jog šiandien sunaudoja ketvirtadaliu mažiau elektros energijos nei sunaudotų kita įprastai dirbanti įmonė.
Dėl karo aukštos dujų ir elektros energijos kainos spėjo paliesti mus visus. Mariaus verslui didelės įtakos tai neturės, tačiau toms įmonėms, kurios, galbūt, šio iššūkio iš anksto nenumatė, vieno iš bankų Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis laidoje siūlys pagalvoti apie kelias alternatyvas.
Anot jo, šios leistų žymiai sumažinti energetinių išteklių kainų šoką. „Kai kurios įmonės ir privatūs asmenys jau turi pasirašę ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais ir užfiksavę žemą kainą ilgesniam laikotarpiui. Jiems kainos pakilimas šiuo metu nėra toks aktualus. Tačiau tie, kurie to nepadarė laiku, šiuo metu turi kelias realias alternatyvas: pirma – tapti nutolusiu vartotoju ir pirkti elektrą iš nepriklausomų tiekėjų įrengtų saulės ar vėjo parkų, antra – gamintis elektrą, pavyzdžiui, iš ant įmonės stogo įrengtos saulės elektrinės. Abu sprendimai yra greiti ir duoda teigiamą rezultatą. Trečias galimas sprendimas – vėjo energetika, kuri yra gana plačiai paplitusi technologija, tačiau projekto vystymo laikotarpis bus žymiai ilgesnis nei saulės energetikos projektų.“
Daugiau apie inovatyvų vertikalų žolelių ūkį ir atsinaujinančios energijos šaltinių privalumus – jau šį šeštadienį, laidoje „Sėkmės istorijos“, 9.30 val. per TV3 televiziją.
