Kaip rašo „Mirror“, Wincey Willis tapo viena ryškiausių britų televizijos veidų dar 1983-iaisiais, kai tapo pirmąja ITV orų pranešėja moterimi. Jos karjera televizijoje prasidėjo tuomet, kai prodiuseris Gregas Dyke'as pakvietė ją prisijungti prie rytinės laidos „Good Morning Britain“ komandos. Tuomet 34-erių metų šviesiaplaukė sužavėjo žiūrovus savo energija, humoro jausmu ir ryškiais megztiniais.
„Dauguma žmonių nenori girdėti apie aukštą slėgį virš Azorų salų, – sakė ji interviu Liverpool Echo. – Jiems rūpi tik tai, ar reikės skėčio.“
Atvėrė kelią kitoms moterims
Kartu su kitomis laidų vedėjomis – Anne Diamond, Rustie Lee bei fitneso trenere „pašėlusiąja“ Lizzie Webb – Wincey prisidėjo prie to, kad „Good Morning Britain“ aplenkė BBC programą „Breakfast Time“ pagal žiūrimumą. Rytais televizijos žiūrovus pasitikdavusi šilta ir žavi Wincey spinduliavo šilumą bei nuoširdumą.
Savo žavesiu ir nauju požiūriu į orų pranešimus Wincey atvėrė duris kitoms moterims televizijoje – tarp jų ir Trish Williamson bei Ulrikai Jonsson, kurios vėliau taip pat tapo žinomomis žurnalistėmis bei laidų vedėjomis.
Wincey tikrasis vardas buvo Florence Winsome Leighton. Ji gimė 1948 metais Gatesheade, Durhamo grafystėje. Pravardė „Wincey“ jai „prilipo“ dar vaikystėje – mokykloje ją taip ėmė šaukti klasės draugai, dainuodami dainelę „Incy Wincy Spider“, o vardas „Winsome“ virto žaismingu slapyvardžiu, kurį vėliau prisiminė visa šalis.
Demencijos simptomai
Demencija – tai sindromas, apimantis įvairias ligas, kuriam būdingi pažinimo funkcijų sutrikimai. Santaros klinikų gydytojas, neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius kalbėdamas su portalu tv3.lt pabrėžė, kad demencija yra ne viena liga, o grupė ligų, kurioms būdingi tam tikri bendri simptomai.
Pasak jo, amžius yra vienas pagrindinių demencijos rizikos veiksnių. Tai veiksnys, kurio pakeisti negalime: „Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika pasireikšti demencijai. Tačiau svarbu nepaskubėti ir kiekvieno nusiskundimo dėl atminties pablogėjimo nepriskirti ligai.“
Iš tiesų, psichologai nustatė, kad pažinimo funkcijos natūraliai ima lėtėti nuo 30–40 metų amžiaus, o žmogaus psichologinių gebėjimų pikas yra būtent šioje brandos stadijoje. Vėliau dėmesio koncentracija, reakcijos greitis ir atminties procesai po truputį lėtėja.
Nors fiziologinis pažinimo funkcijų sulėtėjimas dažniausiai būna nepastebimas, vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia pokyčius savo atmintyje. Kaip pastebi dr. A. Vaitkevičius:
„65 metų amžiaus riba yra įprasta, kai pradedame kalbėti apie Alzheimerio ligą. Tai yra tas amžius, kai atminties problemos dažniausiai pradeda darytis pastebimos ir gali būti ženklas ankstyvajai ligos stadijai.“
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 5 proc. žmonių, sulaukusių 65 metų, jau turi objektyvių demencijos požymių – ne tik subjektyvių nusiskundimų, bet ir rimtų pažinimo funkcijų sutrikimų.
Ar įmanoma nustatyti demenciją ankstyvoje stadijoje?
Daugelis žmonių klausia, ar yra galimybių nustatyti demenciją dar prieš prasidedant rimtiems simptomams.
„Dažniausiai Alzheimerio liga serga vyresni nei 70 metų žmonės ir tai dažniausiai atsitiktinė, ne genetinė liga. Tačiau kai kalbame apie ankstyvąsias ligos formas, kurios pasireiškia iki 65 metų, jos dažnai būna paveldimos ir kai kuriais atvejais pasikartoja šeimose“, – pasakoja gydytojas.
Ankstyvos formos Alzheimerio liga gali prasidėti apie 50 metų ar net anksčiau ir genetiniai tyrimai gali nustatyti tam tikras mutacijas, kurios rodo didesnę riziką susirgti šia liga.
„Yra tam tikrų šeimų ir Lietuvoje, kuriose nustatyta specifinių genetinių mutacijų, kurios labai padidina riziką susirgti Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis“, – pažymi gydytojas.
Tačiau net ir turint genetinį polinkį, ši liga ne visada pasireiškia, nes reikia daugybės veiksnių, įskaitant ir aplinkos veiksnius, kurie kartu sudarytų palankias sąlygas ligai vystytis.
Ar įmanoma išvengti demencijos?
Kaip ir daugelio kitų ligų atveju, yra rizikos veiksniai, kuriuos galime modifikuoti, ir tie, kurių pakeisti negalime. Amžiaus, lyties ir genetinių veiksnių kontroliuoti negalime, tačiau yra daugybė gyvenimo būdo aspektų, kurie gali turėti įtakos demencijos rizikai.
„Sveika gyvensena yra labai svarbi demencijos prevencijai. Daugelis veiksnių, kurie sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat sumažina ir demencijos riziką.
Tai apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, gerą miego ritmą, rūkymo vengimą ir nuolatinį smegenų lavinimą. Svarbu mokytis visą gyvenimą – pradėjus nuo vidurinio ugdymo, o vėliau toliau tęsiant pažinimo funkcijų lavinimą, smegenų rezervo kaupimas gali padėti atitolinti demenciją“, – pabrėžia gydytojas.
Socialinis bendravimas taip pat yra svarbus. Kai žmogus išeina į pensiją, dažnai sumažėja socialinių kontaktų, dingsta kasdienė rutina, kuri anksčiau apėmė darbą ir kitas veiklas.
Socialinė izoliacija gali paskatinti demencijos simptomus, todėl vyresnio amžiaus žmonėms būtina palaikyti socialinius ryšius, kurie padeda išlaikyti atmintį, orientaciją ir kalbos funkcijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
