Ala – pilvo šokėja, o būtent tai jai atnešė pasaulinę sėkmę. Ir vis dėlto, nors neseniai išmoko būti viena, didžiausia Alos svajonė – sutikti tokį, kuris taptų tarsi jos atspindžiu veidrodyje… Alos gyvenime šokiai – nepamainomi, tad ji tiki, kad kaip moteris šoka, taip ji ir myli.
Kaip sugalvojote atvažiuoti į Lietuvą ieškoti vyro?
Na, buvo nuobodu. (juokiasi). Pasibaigė, ačiū Dievui, karantinas Kijeve, o dabar mano darbo sezonas truputėlį leidžiasi. Aš esu online trenerė moteriško vystymosi ir harmonizacijos, ir šokio. Galima sakyti, padedu moterims pražysti, parodyti savo moterišką energiją.
Ir kadangi dabar žmonės išėjo į laisvę, mano online verslas kiek pritilo. Aš mąsčiau, ką gi tokio padaryti? Ir kaip tik supratau, kad pastaruosius 15 metų dirbau labai rimtai ir kad jaučiuosi vieniša. Pas mane susikaupė labai daug energijos, kurią noriu duoti vyrui. Aš pasiruošusi.
Ar pastebėjote išskirtinių lietuvių vyrų bruožų šiame projekte?
Man labai patiko jų nedrąsumas, kaip jie susipažįsta. Pas juos nėra tokio griežtumo, kokio mes, Ukrainos moterys, norėtumėme, bet užtat jie nuoširdūs. Tai labai svarbu. Aišku, jaučiasi mentalitetų skirtumai. Vyras ukrainietis žino, kad su moterimi reikia griežčiau elgtis.
Tačiau eina jau mūsų septintoji diena projekte: mes jau daugiau komunikuojame, daugiau randame bendrų interesų, ir, manau, progresuojame. Šis progresas, tikiuosi, išsilies į meilę šiame projekte.
O kaip vertinate visą kolektyvą: tiek vyrus, tiek moteris? Ar jaučiasi konkurencija?
Visų pirma, aš nevažiavau čia susirasti draugų, nes labai maža laiko. Aš atvažiavau ieškoti vyro, jį pažinti irgi maža laiko. Todėl, konkurencija, ji yra, bet ji sveika. Kiekviena mergina, čia atvykusi moteris yra pilnavertė, savimi pasitikinti ir jau daug ką pasiekusi Ukrainoje. Todėl mes gerbiame viena kitą ir sąžiningai konkuruojame. Aš laikau, kad tai teisinga.
Vyrai, norėtųsi, kad konkuruotų kiek ryškiau.
Užsiminėte apie pasiekimus. Socialiniuose tinkluose turite daugiau nei 700 tūkst. sekėjų. Ar Jus galima vadinti influencere?
Galima sakyti, kad esu influencerė, nes vadovauju online mokyklai pastaruosius 15 metų. Aš vystau rytietišką šokį, darau jį populiaresnį visame pasaulyje.
Aš ir pati organizuodavau konkursus, čempionatus, buvau čempionatų dalyvė, o dabar treniruoju. Dėl pandemijos teko dirbti online.
Kiekvienas, turintis kompiuterį bet kuriame pasaulio taške, gali būti mano mokiniu. Kas nori sužinoti apie rytietišką šokį – klasikinį arba šiuolaikinį – ras mane.
Pakalbėkime apie pačią sąvoką „šokis“. Ar santykius tarp vyro ir moters galima lyginti su šokiu?
Yra toks posakis: kaip moteris šoka, taip ji myli. Dėl to manau, kad kiekvienai merginai tai kaip iškrova. Dabar ant šiuolaikinių moterų pečių gula tokios didžiulės užduotys, galima sakyti, pražysta feminizmas. Bet mes jokiu būdu neturime pamiršti, kad esame moterys.
Todėl turi būti kažkas prieinamo mums visoms. Tai ne rankinė „Dolce & Gabanna“, kurią galima nusipirkti už 2000 dolerių. Šokis yra tai, kas tau prieinama čia ir dabar. Tai gali numalšinti stresą, padėti atsikratyti depresijos, pagerinti ir fizinę, ir vidinę būseną. Visa tai padeda susipažinti su vyru arba išlaikyti jau esamus santykius.
Dabar išlaikyti santykius labai sunku – moterys šiame pasaulyje netenka savo energijos, kuria minta vyrai, kuri vyrus motyvuoja.
O vyras poroje irgi turi būti šokėjas?
Jeigu vyras dirba pramogų versle, man jis turi būti pasiekęs aukštumų. Norėtųsi, kad vyras būtu vyru ne vien žodžiais, kad būtų šeimos maitintojas ir iš tiesų rūpintųsi. Dėl to reikia dirbti. Jeigu tu esi pramogų versle, tai reikia maksimaliai siekti aukščiausių rezultatų.
Žinoma, norėčiau, kad mano vyras nedirbtų pramogų versle. Aš žvelgiu į žemiškesnes profesijas, nes pati esu iš šou industrijos. Dviem tokios profesijos žmonėms šeimoje gali būti kiek sunku, nes kažkurį reikėtų vis nuleisti ant žemės.
Turite sekėjų visame pasaulyje. Kokiomis kalbomis mokote šokio?
Vedu kursą anglų, rusų kalbomis. Taip pat moku kalbėti šnekamąja arabų kalba.
Tačiau esu įgijusi teisininko išsilavinimą – baigiau Nacionalinę teisės akademiją Odesoje.
Pirmą kartą išvydau pilvo šokį, kai man buvo 19 metų. Tai man buvo tarsi hobis, kuris per penkerius metus, kol baigiau akademiją, peraugo į mano profesiją.
Tai taip lengvai įėjo į mano gyvenimą – šokdama pradėjau traukti žmones. Turiu iš kažkur tos energijos, informacijos. Tai lyg palaiminimas, nes aš – laimingas žmogus, darau tai, ką mėgstu.
Klausydamasi arabiškos muzikos, mokiausi arabų kalbos. Paskutinius penkerius metus praleidau Egipte, kur turėjau darbo kontraktą. Atvažiavusi į Kairą aš pramokau arabų kalbos. Dauguma mano sekėjų – arabų krašto gyventojai, žinoma, dar yra amerikiečių.
Klabėjote apie sekėjus, darbą socialinėje medijoje. Tačiau ar tiesa, kad pažintimis per internetą visgi netikite?
Taip, tai tiesa, tokiomis pažintimis netikiu. Visų pirma, aš nesistengiu iš karto parodyti savo Instagram paskyros, nesistengiu parodyti, kas aš esu. Man norisi, kad vis dėlto pažintis prasidėtų be jokių klijuojamų etikečių ir stereotipų.
Norėtųsi, kad pirmą kartą mane žmogus matytų su kavos puodeliu rankoje. Ir labai svarbus kontaktas. Mėgstu matyti žmogų gyvai, jausti jo energiją, kad suprasčiau, susitikinėti man su juo ar ne.
Internete galima bet kokį paveikslėlį parodyti, o gyvenime tu būsi visai kitoks. Tai didelė mūsų laikų problema.
O jeigu sekėjas Jums rodytų dėmesį, kaip tuomet elgtumėtės?
Būna, kad man sekėjai rašo laiškus. Mano sekėjai – tai žmonės, kurie su manimi jau ilgą laiką. Yra tokių, kurie su manimi jau 10 metų. Ir aš juos pažįstu, daugeliui atrašau. Netgi paskyroms, kurios nelabai populiarios, aš galiu atsakyti.
Jei kažkieno gimtadienis, aš galiu ir pasveikinti, nes jei ne sekėjai ir mano žiūrovai, aš neturėčiau kūrybinio identiteto. Ši mano pusė būtų žinoma tik labai mažam ratui žmonių.
Bet aš juos (sekėjus – aut. past.) dievinu. Aš visą laiką su jais palaikau ryšį, dalinuosi ne tik šokėjos gyvenimu, bet ir savo buitimi, rutina. Žinoma, jie visi domisi, kurgi tas vienintelis ir
nepakartojamas. (Juokiasi.) Tačiau dabar aš atlieku slaptą užduotį (dalyvauju projekte – aut. past.), todėl, manau, kad viskas pavyks.
Dabar jus išvys ir Lietuva. Kaip tai vertinate?
Lietuva pamatys – tai tiesiog stulbina! Aš pirmą kartą esu šioje šalyje, nors iš viso esu aplankiusi 53 valstybes. Suspėjau visur pagyventi, pavalgyti, pažinti kultūros po truputį.
Bet Lietuvoje – itin gražu, artima Ukrainai. Mes labai panašūs. Man labai patinka ir aš laiminga, kad toks nuostabus mėnuo mano gyvenime egzistuoja.
Turiu porą žodžių apie projekto organizavimą. Kaip šis parkas vadinasi „Harmonija“, tai mes esame tinkamoje vietoje ir užsiimame tinkamais dalykais. Mes aiškinamės, mes mokomės, mes stengiamės vienas kitą suprasti.
Minėjote, kad maža laiko susidraugauti su projekto dalyvėmis merginomis. O ar nestinga laiko susidraugauti su vyrais?
Taip, laiko irgi maža. Tačiau tenka budinti savyje kažkokius žvėriškus instinktus. Kai pasimato blyksniai akyse, kai supranti, kad tave domina šis žmogus, tu mėgini jam skirti daugiau dėmesio, o jis – tau. Jeigu šis vyksmas abipusis, tai tada būna akivaizdu. Tai nuostabu, nes mes esame ten, kur ir turėjome atsidurti.
Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?
Aš tikiu apsikeitimu energija iš pirmo žvilgsnio. Ir tikiu draugystės virsmu meile, gilesniais santykiais.
Jeigu įsimylima iš karto, tokia meilė gali labai greitai užgesti. Bet jei jausmai statomi nuo pat pradžių ant abipusės pagarbos, tai gali virsti ateityje į tikrą meilę. Kadangi ties santykiais reikia dirbti.
Kodėl dabar tiek daug skyrybų? Nes žmonės nenori aiškintis, eiti link santykių išsaugojimo. Jie viens du išsilaksto ir pakeičia partnerius. O paskui kartoja tas pačias klaidas ir problemas. Deja, tokie moterų ir vyrų mainai šioje šiuolaikinėje tėkmėje neleidžia kai kuriems išvystyti meilės iki aukščiausio taško.
Aš labai ilgai laukiau ir šiuo momentu taip nuodugniai pažįstu save, kad galiu pažinti ir savo partnerį. Tikiu, kad tai bus teisingas pasirinkimas.