Teatrologė Daiva Šabasevičienė patikslino, kad atsisveikinti su Regimantu Adomaičiu bus galima birželio 22-ąją nuo 10.30 iki 19.00 val. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, Šv. Mykolo koplyčioje.
Laidotuvės vyks birželio 23-ąją, 12.00 val., šv. Mišiomis, o 13.00-14.00 val. R.Adomaitis amžino poilsio atguls Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, R. Adomaitis buvo tikras atsidavimo aktorystei simbolis.
„Jis savo asmeniu ir veikla apglėbė ištisą Lietuvos kultūros epochą. Aš juo žavėjausi ne tik kaip kino, bet ir kaip teatro aktoriumi, kartu su kitais Lietuvos scenos grandais sukūrusiu neužmirštamų vaidmenų. Paskutiniame mūsų pokalbyje Maestro užsiminė norintis išbandyti save režisieriaus amplua. Nepaprastai gaila, kad šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Visada prisiminsiu jo įstabų, gyvą, jaunatvišką balso tembrą, kuris pakeldavo nuotaiką net ir niūriausią dieną“, – užuojautoje sakė G. Nausėda.
Dėl Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Adomaičio mirties užuojautą artimiesiems bei, kolegoms kultūros bendruomenei išreiškė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Netekome žmogaus, kuriam plojo kelios kartos teatro mylėtojų, kurį žavėdamiesi stebėjo kino žiūrovai, scenos talento, šalia kurio dirbti amato kolegoms, neabejoju, buvo garbė. Išskirtiniai ir sudėtingiausi vaidmenys, atlikti Regimanto Adomaičio, be papildomų žodžių įrodo jo ypatingą profesionalumą ir žymę Lietuvos kino ir teatro istorijoje“, – tvirtino premjerė.
Pavasarį kalbintas aktorius džiūgavo, kad kasdienybę jam skaidrina iš Ukrainos atvykusi šeima. Savo nedideliame bute, esančiame sostinės mikrojajone, aktorius glaudė paauglius Dianą ir Dmitrijų, kurie į Lietuvą atvyko su mama Lesia. Nors kelionė buvo ilga, sunki ir varginanti, galiausiai šeima apsistojo pas aktorių.
Tiesa, aktorius išliko kuklus ir vos pradėdamas pasakoti apie priglaustą šeimą, ėmė tikinti, kad per daug to nereikėtų sureikšminti – juk dabar visi vienas kitam padedame.
„Man atrodo, kad nereikia čia daug išpūsti, nes ne aš vienas, o daug kas ukrainiečius priima. Manau, kad jie ir teisingai, ir gerai daro“, – pasakojo vyras.
Pats R. Adomaitis gyveno tiek okupuotoje, tiek jau laisvoje Lietuvoje. Dabar tie patys okupantai bando užimti nekaltų žmonių namus, myriop siunčia nekaltus vaikus, vyrus ir moteris. Tokio likimo, anot aktoriaus, jis nelinkėjo nė vienam žmogui.
„Ukrainiečiai savo šalyje labai skriaudžiami. Niekam nelinkėčiau tokių baisumų, tokios nežinomybės. Žinoma, kad ir mano namuose jie jaučiasi nekaip. Jie svetimoje šalyje, toli nuo namų. Tačiau turi susitaikyti su ta realybe, kuri juos užklupo“, – kalbėjo garsus aktorius.
Pats R. Adomaitis vienas, po žmonos mirties gyveno dešimtmetį. Anot jo, žmonių artumas ir bendravimas yra vieninteliai dalykai, kurie nors kažkiek palengvino vienišumo naštą, sukūrė teigiamą atmosferą.
„Tikrai linksmiau namuose – man tie vaikučiai praskaidrina, pagerina nuotaiką“, – tą kartą kalbėjo jis.
Paties aktoriaus sveikata jau kurį laiką šlubuoja. Ilgai gydęs prostatos vėžį vyras sakė pasidavęs ir daugiau su liga nebekovoja.
„Nelabai norisi aptarinėti šią temą. Iš pradžių gydžiausi, bet su laiku pavargau kovoti, tai nusispjoviau ir nustojau. Kiek Dievas duos, tiek ir gyvensiu“, – kalbėjo aktorius.
Aktorius laiką daugiausiai leido namuose, pripažino, kad net ir į lauką buvo sunku išeiti, nes sveikata nebeleido.
Tačiau vyras interviu metu nė karto neleido sau skųstis.
„Kažkada maniau, kad užaugsiu, būsiu protingas, tada žinosiu ir kitiems galėsiu papasakoti. Nieko panašaus neatsitiko. Greitai reikės mirti, o aš nieko nežinau dar“, – paskutinį pokalbi baigė aktorius.
