Kriauklėmis papuoštą eglutę galima pamatyti Alytaus miesto savivaldybės administracijos pirmajame aukšte. Tokie žaisliukai puošia ir Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos eglutes Ligoninės g. ir Jiezno g. Pirmajame Alytuje.
„Man įdomi kūryba tik su panaudotais, savo gyvenimą jau nugyvenusiais daiktais. Ir tai tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Tokia mano filosofija – prikelti daiktus naujam gyvenimui“, – sako tokio kūrybinio principo besilaikanti Janina.
Kriauklės su istorija
– Kriauklėmis papuošta Kalėdų eglutė. Iš kur ši mintis?
– Kažkada mano sūnų tėčio trumpi gyvenimo nuotykiai liko žvejybiniuose laivuose, jūrose ir uostuose. Jo parvežta gražuolė kriauklė buvo labai saugoma, keletą metų ją kabindavome eglutės viršūnėje. Šiandien jos nepamatysime – po penkiasdešimt metų ji rado kitus namus…
Kriauklė, išplauta, nublizginta, džiūvo išnešta prie lauko durų, kai ją praeivis pasiėmė. Esu ne kartą pagalvojusi, kokia būtų graži eglutė su kriauklėmis, nes gamta jas sukūrė tokias meniškas, gražias, tik prie jų būtinai pridėčiau atlasinį kaspinėlį.
– Ir Jūsų namuose atsirado daugiau kriauklių?
– Rinkosi, kaupėsi po truputį moliuskų, sraigių geldelės. O kai dukrą, regis, dešimtokę, išlydėjau ilgesniam laikui mokslams į Daniją, prašiau pririnkti ir parvežti kriauklių. Taip ir atėjo nusiteikimas rimtam darbui. Buvo koliažai, darbeliai ant stiklo. Kai gyvenau Anglijoje, kriauklių prisirinkdavau prie jūros, ir jos keliaudavo į Lietuvą, anūkai dėl įvairovės dar akmenukų pridėdavo. Kavinėse užsisakyta jūros gėrybių lėkštė likdavo tuščia, nes visi kiautai atsidurdavo rankinėje.
– Praėjusios vasaros du mėnesius praleidote Airijoje. Ten ir pradėjo pildytis svajonės?
– Pernai pamačiusi nuostabią eglę Alytaus kultūros centre, pagalvojau: o kodėl mano puošta eglutė negali čia stovėti?
Du šios vasaros mėnesius praleidau Airijoje. Svajonės kaip ir pradėjo pildytis. Sūnus parvežė didelę dėžę austrių, tik pažiūrėjus kvapą užėmė nuo jų grožio. Žinojau, jos bus mano, keliaus su manimi į Lietuvą. Pirmas prisėdimas, pasivaišinome, o kitos austrės pateko į šaldymo kamerą. Marti iš karto perspėjo: net nebandykite čia visko rinkti, namai prasmirs. Per laiką austrės buvo suvalgytos, o aš, užsislėpusi, tyliai, ramiai, jų kiautus rinkau ir džiaugiausi, kad naujametinė eglutė bus.
– Ir kriauklės pasiekė Lietuvą?
– Atėjo laikas išvykti, atsakingai supakavusi užpildžiau lagaminą austrių geldelėmis. Dar įsimečiau panaudotus elektroninių cigarečių konteinerius, jau mačiau, kaip jie virsta angelais.
Grįžimas į Lietuvą buvo su nuotykiais. Oro uoste, prie muitinės patikros, užsidegė raudonas signalas. Mano bagažas buvo sustabdytas. Tikrintoja žiūrėjo į vežamus daiktus ir į mane, liko nesupratusi, kam reikalingas toks, jos akimis, niekinis turtas. Tuo pačiu metu atkeliavo ir kriauklės iš Anglijos, kito sūnaus šeima žinojo mano sumanymą ir dėl manęs pasistengė, o ir draugai prisidėjo.
Žaisliukų kūryba
– Kiek laiko kūrėte žaisliukus?
– Kūrėjas čia buvo gamta, o mano tikslas – nesugadinti natūralaus grožio, apgadintą reikėjo sutvarkyti, paklijuoti, kartais paspalvinti… Ir taip praėjo du mėnesiai, niekur nosies neiškišant ir laiko neskaičiuojant. Siūlas, adata, ritimas karpomų kaspinų. Skubėjau, bet nespėjau… Lieku su svajone, kad naujametinę eglutę Alytaus kultūros centre dar puošiu.
– O kiek iš viso žaisliukų pagaminote?
– Pagaminau iš kriauklių 440 žaisliukų. Juos padalinau pusiau: vieni puošia Alytaus miesto savivaldybės administracijos pirmojo aukšto eglutę, o kiti – eglutes Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje Ligoninės g. ir Jiezno g. Pirmajame Alytuje. Taip ir išėjo iš jūros gėrybių trys eglutės. Gaminant žaisliukus buvo sunaudota vienas litras klijų, pusantro litro lako. Skylutes padarė pati gamta, o visur kitur pakabinimo juostelės priklijuotos ir užlakuotos.
– Bet šiemet bus ir ketvirta Jūsų eglutė?
– Čia jau atskira istorija. Kai pagaminti žaisliukai iškeliavo iš namų, pasijaučiau apvogusi Kurortą. Buvau mačiusi mūsų seniūnaitės Justinos Urbanavičienės skelbimą prisidėti prie kalėdinių eglučių puošybos. Apžiūrint savo sukauptus turtus, akys sustojo prie raudono maišiuko, kurį su medžio atraižomis, jau atsidūrusiomis šiukšliadėžėje, parsivežiau iš Vytauto Česnio, Valkininkuose aplankiusi jo „Menų skalbyklą“. Bevartant tuos pagaliukus gimė paukščiukų idėja. Ir vėl skubėjau, kad nepavėluočiau, vėl lakas, klijai, dažai… Ir taip gimė šešiasdešimt vienas medinis žaisliukas. Likau savimi labai patenkinta, kad savo Kurorto nenuskriaudžiau.
– Janina, kas Jums yra kūryba?
– Kūryba – tai meditacija. Kai pasineriu į kūrybą, blogos mintys aplenkia ir pasaulis tampa šviesesnis.
Man įdomi kūryba tik su panaudotais, savo gyvenimą jau nugyvenusiais daiktais. Ir tai tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Tokia filosofija – prikelti daiktus naujam gyvenimui.
2025 m. pradžioje Alytaus miesto savivaldybėje numatyta mano meno darbų paroda. Bus čia metaliniai paukštukai, kūryboje atsiradę apie 2000-uosius. Ir dar niekur nerodytos skulptūrėlės, paveikslai iš panaudotų karoliukų ir t. t.
– Ko linkite sau ir pasauliui artėjančių Kalėdų proga?
– Sau linkiu sveikatos, kad Dievulis būtų kartu su manimi, nenustotų diktavęs poezijos ir dažniau leistų mėgautis spalvomis. Poezija ir tapyba – tai jau kitos erdvės. O pasauliui – šviesos, be ginklų ir be karų.
Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus informacija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
