Dabar dovanas perka tik kvailiai - nepagalvoja apie tokį dalyką kaip grąžinimo garantiją.

Nesuprantu vieno, koks tas kvailas paprotys yra tos dovanos. Pažvelkime į istoriją ir pamatysime, kad vyskupas Mikalojus norėdamas padėti skurstantiems sugalvoju kalėdų proga dovanas. Dabar jos taip įaugo į mūsų papročius ir kraują, kad negalime be jų. Tiesiog einame iš proto dėl dovanų. Tai yra kažkas nenormalaus. Mūsų begalinis troškimas gauti veltui dovanas, gauti veltui atlygį yra mūsų nenormalaus gyvenimo ir iškreipto realybės supratimo rezultatas. Dabar dovanomis perkamės savo karjierą, perkam medikus, perkame teisėjus, perkame valstybės tranautojus. Taip tai vieni galvoja juk kyšiai, kiti tai laiko maloniomis smulkmenomis, kiti tai tiesiog dovanos. Kas gi darosi su mumis, kad taip trokštame to turto, kuris kartais yra mums visiškai nereikalingas ir perteklinis. Pamirštame, kad jo į kapus tikrai nenusinešime, tad kam jo mums tiek daug reikia. Esame turto ir pinigų kaupikai. Tapome turto tarnai ir jo garbintojai ir visiškai pamiršome kas mus sukūrė ir kam turėtume būti dėkingi už mūsų gyvenimą ir gyvybę. Tėvai yra tik asmenys per kuriuos mes atėjome į šį pasaulį, o kas yra mūsų sukūrėjas ir gyvybės davėjas. Tad geriau nustokime garbinti beverčius ir laikinus dalykus.

Pripuciama boba.