Naujienų portalui tv3.lt Rūta Vaitkevičiūtė atvirai prakalbo apie rankdarbius bei žinomą brolį Liną.
Įspūdingi rankdarbiai
Rūta pasakojo, kad ją nuo mažens domino darbai, kuriems reikia kruopštumo bei kantrybės.
„Rankdarbiais užsiimu nuo vaikystės, visada labai traukė kantrybės reikalaujantys darbeliai. Pradinėse klasėse pradėjau lankyti karpinių būrelį, ne vienas mano darbas yra pabuvojęs parodose mokykloje, Plungės kultūros centre.
Taip pat teko lankyti siuvinėjimo, nėrimo vąšeliu, keramikos būrelius. Šiuo metu daugiausia laiko skiriu puokščių gamybai iš pūkuotų šenilo vielyčių. Šią techniką visiškai atsitiktinai pamačiau, patiko ir sugalvojau pabandyti. Kelis mėnesius mokiausi ir nusprendžiau parodyti visiems, ką galima sukurti iš tokių vielyčių“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kuris kūrinys pareikalavo daugiausia laiko ir buvo jai ypatingiausias, pašnekovė šyptelėjo: „Vieno konkretaus darbo išskirti negalėčiau, nes visus juos gaminu nuoširdžiai, iki smulkmenų apžiūrėdama ir tikrai negailėdama tam laiko. Ir pačiai juos vertinti man labai sudėtinga, nes atrodo, kad visi taip gali.“
Rūta džiaugėsi, kad jos darbais domisi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. „Iš pradžių pabandžiau pagaminti sau, bet sulaukiau klausimų iš draugų ar galiu pagaminti ir jiems. O parodžius viešai, sulaukiau komplimentų ir užklausų ir iš nepažįstamų žmonių. Vienoje platformoje „TikTok“ daug dėmesio sulaukiu iš užsienio šalių, nes kitose šalyse tai labai populiaru. Ppagiria, paklausia, kiek laiko užtrunku, ar siunčiu į užsienį ir pan. Tad dabar puokštes gali įsigyti visi, kuriems tai patinka. Kainos svyruoja nuo 17 iki 25 eur“, – atskleidė moteris.
Pasak jo, šis pašaukimas kurti rankdarbius padeda jai atsipalaiduoti. „Man nereikia įkvėpimo kurti, nes man tai daugiau kaip hobis, man tai patinka daryti. Kurdama aš tiesiog „atsijungiu nuo pasaulio“, savotiškai pailsiu, pabūnu su savimi“, – sakė ji.
Ryšys su žinomu broliu
Rūtos brolis – žinomas šalies dainininkas Linas Vaitkevičius. Pasiteiravus, koks ryšys juo sieja, pašnekovė atskleidė, kad jie yra itin artimi.
„Su broliu mes visada buvom labai artimi, tikrai turim stiprų ryšį, palaikom vienas kitą įvairiose gyvenimo situacijose. Mums labai svarbu jausti vienas kito užnugarį. Ginčų, žinoma, būta, bet nieko nelaikome savyje, tiesiog iškarto pasikalbame, išsakome viską ir kartu judame toliau“, – pasakojo Rūta.
Pasak jos, nuo pat vaikystės matėsi, kad Lino vieta scenoje: „Dainavimas, muzikavimas jį lydėjo visada. Visa šeima kartu važiuodavom į jo koncertus, pasirodymus, atsiskaitymus. Jis visada labai atkakliai siekia savo užsibrėžtų tikslų. Pamenu, kai pateikė dokumentus stojimui į LMTA jis kategoriškai stojo tik į perkusininko studijas, ir pareiškė, kad jeigu neįstos – išvažiuos į užsienį. Įstojo.“
Nepaisant to, kad juos sieja stiprus ryšys, tačiau jiedu turi ne tik panašumų, bet ir skirtumų: „Mes labai panašūs tuo, kad niekada nepasiduodame jokiose gyvenimo situacijose, turime labai stiprius charakterius, esame labai principingi, ir abu esame dideli intravertai.
Skiriamės tuo, kad Linas visa save atiduoda scenoje žmonėms, publikai, bet grįžus po darbų užsidaro savo pasaulyje, savo erdvėje, kūrybos studijoje. O man scena neįveikiamas dalykas, tai visai ne mano sfera, ne mano pasaulis, todėl renkuosi užkulisius, čia man saugu ir ramu.“
Pasiteiravus, kokia akimirkas ar prisiminimas su broliu yra brangiausias, R. Vaitkevičiūtė vieno dalyko išskirti negalėjo.
„Labai sunku išskirti vieną konkretų įvykį, nes viskas, kas susiję su broliu man labai brangu. Turbūt daugiausia emocijų kelia brolio sūnaus gimimas, kai jam vos atkeliavus į šį pasaulį, su Linu sėdėjom priešais Nojuką ir bandėme suvokti, kas čia įvyko, ir kaip toks mažas žmogeliukas gali atnešti tiek laimės, meilės ir motyvacijos stengtis gyvenime. Taip apsikabiname po kiekvieno didelio koncerto – tiek Palangos koncertų salėj, tiek po „Žalgirio“ arenos koncerto“, – teigė pašnekovė.
Baigdama pokalbį apie kuriamus nepaprasto grožio rankdarbius bei brolį, Rūta pridūrė, kad jiedu kartu ilgai negali būti: „Manau, kad mūsų ryšys visad buvo ir yra stiprus. Tik negalime būti kartu ilgai, nes pradedame ginčytis, bet ilgai būti atskirai irgi nepavyksta.
Beveik kasdien vienas kitam parašom bent kokią žinutę, jeigu gyvenime įvyksta nors mažytė, bet džiugi smulkmena – irgi vienas kitam parašom, pasidžiaugiam. O jeigu nepavyksta susitikti ilgesnį laiką tai tiesiog sėdu į automobilį ir važiuoju į jo koncertą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
