Minint šią dieną, vyras pasidalijo savo mintimis apie ligą bei išgyvenimais.
Feisbuke jis rašė: „Vasario 4 yra tarptautinė kovos su vėžiu diena. Nemanau, kad man patinka žodis „kovos“, nes „kovą“ gali ir pralaimėti.
Pralaimėjimo baimė sujaukia gyvenimą.
O vėžys atsistoja šitos kovos centre ir išstumia visą ir visus kitus. Sakyčiau, kad su vėžiu reikia gyventi.
Pergalė yra tai, kad esu. Šiandien. Dabar. Labai gaila, kad tik sudėtingi likimo smūgiai atveria akis į šią tiesą. Taip pat gaila, kad toks protingas ir išmintingas esu ne visomis savaitės dienomis. Kartais užeina juodi nerimo debesys.
Pradeda ką nors skaudėti ir iš karto galvoji – vėžys.
Lūžta nagas – vėžys. Sukosėji – vėžys. Iškrito plaukas – plauko vėžys.
Sutraukė koją – vėžys.
Tada išsikvieti save į labai rimtą pokalbį pokalbį: „Klausyk, kiek gali malti š... Susiimk. Nustok ir t.t.“
Yra ir kitas etapas, kada kaip tik norisi numoti į viską ranka. Niekada gyvenime nebesidaryti jokių tyrimų ir nebekreipti dėmesio į savo negalavimus. Vaikystėje sakydavo – „esi vyras, praeis ir taip“!
NE. Nepraeis. Vėžys nepraeina.
Todėl šiandien noriu visus paraginti neapleisti savęs, savo kūno. Yra be galo svarbu sveika gyvensena, bet galite negerti, nerūkyti, maudytis lediniame vandenyje, lipti į aukščiausius kalnus, valgyti tik super ekologiškus produktus, bėgioti šimtus kilometrų – nuo atsitiktinių ląstelės mutacijų 100 procentų apsaugoti niekada nebūsite. Klausykitės savo kūno. Būtinai dalyvaukite prevencinėse programose (http://www.vlk.lt/duk/Puslapiai/PrevencinesProgramos.aspx).
Kaip bebūtų baisu, paimkite save už rankos ir nusiveskite tyrimui. Jei ne save, tai savo artimą žmogų – mamą, tėtį, dėdę... Geriau persidrausti. Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose pagydomos. Na o aš einu gydytis nuo plauko vėžio“.
