Pasakodami apie jųdviejų pažintį, 15 metų trunkančius santykius bei įveiktus išbandymus pora negaili gražių ir jautrių žodžių vienas kitam. Prabėgus vestuvių dienai vis dėlto santykiuose daug kas nepasikeitė – tuo entuziazmu trykštanti Jurga Baltrukonytė labai džiaugiasi.
„Vienas pagrindinių mano norų ir buvo tai, kad niekas nepasikeitų tarp mūsų. Santykiai yra tikrai geri. Aišku, jie ne visada būna vien linksmi ar laimingi – būna ir įtempti, būna ir piktumo dienų. Tiksliau – minučių, – juokiasi moteris. – Turime tokį principą, kad susipykus reikia susitaikyti kuo skubiau.“
Moteris prisipažįsta – visi nori sužinoti, kodėl jiems daug kas vyksta ne pagal įprastą scenarijų: jie pirmiausia susilaukė dukros Paulos, paskui, tik po 15-os metų draugystės susituokė.
„Aš visad sakau, kad turbūt man tie metai buvo reikalingi, kad suburčiau tiek daug tikrų draugų, kurie ateitų į vestuves, – juokiasi pašnekovė. – O Algio pokyčiai nuo santykių pradžios buvo didžiuliai. Jis buvo labai didelis intravertas, sunkiai bendraudavo su žmonėmis, labai ilgai jam reikdavo aiškinti, kaip kalbėtis su kitais. Buvo daug darbo su mylimu žmogumi. Jis anksčiau buvo gan šykštokas, labai taupus – tai tikriausiai sovietinių laikų bruožas, kurį jis gavo iš šeimos.
Jei nueidavai į kavinę ir jis nenupirkdavo kavos, tai jam būdavo visai normalu. O dabar yra pasikeitimas – jis laisvas žmogus, kuris reiškia emocijas, kalba apie savo bėdas ir pats pirmas ragina, kad eitume į kavinę, aplankytume kokią nors vietą. Jis pastebi ir smulkius dalykus. Anksčiau kalbėdavau, kad vyrai su amžiumi nesikeičia, tik tampa blogesni, bet man pačiai nutiko atvirkščiai.“
Aršiausi kritikai
Sklandžių santykių recepto pora neturi – tik teigia, kad kūrybinė veikla juos ne tik suvienijo, bet ir labai padėjo „užglaistyti“ neigiamas savybes.
„Kūrybos žmonės turi savo kalbą ir santykius gali paaiškinti kitaip, ne tik buitinėje plotmėje. Jie pastebi vienas kito kūrybą, pataria, kaip ką daryti geriau, diskutuoja. Pykstasi ne dėl neišplautų indų, o dėl detalių kūryboje. Kalbinėjamės vienas prie kito, – neslepia žurnalistė. – Kad detalė mano knygoje ar Algio piešinyje galėtų būti kitokia – tada diskusija verda visai kitokiame puode. Mes dėl buitinių dalykų net nesame susipykę.“
Kaip sako pati moteris, ji su vyru – aršiausi vienas kito kritikai. Tačiau į kritiką ji žvelgia sveikai ir tikina, kad tai būdas abiems mokytis ir tobulėti.
„Tu esi pirmas asmuo, kuris mato jo paveikslą, nes dirbtuvės visada namuose. Nesvarbu, kur tie namai būtų – ar čia Vilniuje, ar kažkur saloje. Nori nenori, visada matai, kaip vyksta veiksmas ir aš, jei rašau, su Algiu apie tai diskutuoju. Tikrai esame aršiausi vienas kito kritikai“, – apie šeiminę kūrybą užsimena moteris.
Tiesa, gyvenant namuose, pilnuose „išprotėjusių“ menininkų, netrūksta ir nuotykių bei kuriozinių situacijų:
„Kadangi Algis iliustravo visas mano knygas, buvo kartas, kai jis sakė, kad jei herojus turės vienokį vardą, jis jo nepieš. Tada turėjau keisti jo vardą, nes nebuvo kito kelio, – kvatojasi Jurga. – Tada suprantu, kad tai nėra svarbiausias dalykas. Jeigu jam nepatinka, turiu kažką dėl to daryti.“
Kaip ir mokantis teptuku perteikti emociją, ir su ginčais galima daug ko išmokti. Pati rašytoja tikina ginčus priimanti kaip kasdienišką dalyką ir netgi stimulą, kuris padeda tobulėti.
„Išmoksti priimti kritiką. Aš esu redaktorė ir visur ieškau klaidų... Kad ir kas tai bebūtų – ar gaunu tekstą iš žmogaus, ar pati jį parašau. Prie savo teksto kabinėjuosi taip, kaip prie svetimo. Žiūriu į paveikslą – ieškau klaidų. Tai visada pirmas dalykas, kurį darau. Bet vėlgi, išmokau, kad prieš kritikuojant labai svarbu žmogų pagirti – ar vyrą, ar save, ar vaiką. Turi pagirti ir tik tada sakyti pastabas. Taip visada maloniau ir kitaip reaguoji, klaidas taisai su džiaugsmu“, – neslepia pašnekovė.
Išprotėję dėl kelionių
Poros tikriausiai nepavadinsi standartine. Išnaršę pasaulį, gyvenę Fuertaventūroje, Lietuvoje jie įsirengė itin originalų namą, kurį aprašinėje daugybė interjero žurnalų. Kaip sako pati moteris, jai su vyru labai pasisekė, kad turi darbą, kuris leidžia dirbti bet kuriame pasaulio kampelyje.
„Tekstus, knygas rašyti, tapyti gali iš bet kurios pasaulio vietos. Todėl tokio esminio skirtumo, kuris priverstų važiuoti ir ieškoti kito darbo nėra. Jei nuvažiuočiau į salą turėdama pusę metų atostogų, turbūt iš karto išeičiau iš proto ir iškart grįžčiau prie darbų.
Man būtų labai nuobodu – įsidarbinčiau bet kur, netgi kavinėje, kad tik nereiktų taip ilgai atostogauti. Gal su metais viskas keistųsi. O Fuertaventūroje pamažu kuriasi lietuvių bendruomenė, turime daug draugų, kurie ten turi nekilnojamą turtą ir dažnai žiemoja. Gali turėti ten namą ant vandenyno kranto ir negalvoti apie šildymą ar kitas problemas“, – kalba ji.
Pašnekovė taip pat prisiminė kelionę, kuri porai sukėlė skirtingus jausmus. Jurgai – susidomėjimą, o Algiui – nusivylimą.
„Aš negalėčiau gyventi be kelionių. Paskutinė mūsų didesnė kelionė buvo į Kubą. Algis sakė, kad turbūt niekada ten negrįš, nes jį labai sukrėtė režimas, diktatūra, jis nemato ten jokios prošvaistės. Man ta šalis, kaip rašytojai, pasirodė būtent tomis istorijomis, siaubingumu, labai įdomi. Aš ten grįžčiau. Ypač dėl to, kad moku kalbėti ispaniškai, nes nuvažiavus į Kubą nekalbant jų kalba nesuprastum, kas ten vyksta“, – apie kelionę atvirauja ji.
Pokalbiui besibaigiant Jurga atskleidžia, kad ruošiasi dar vienai kelionei, kuri, jos manymu, bus labai ypatinga.
„Šiemet nusipirkome kelionę į Kostą Riką, naujuosius sutiksime ten. Iš tiesų tai netgi ne ten, o lėktuve, nes tai buvo pigiausias skrydis, – juokiasi moteris. – Būtent Naujųjų metų naktį visi nori švęsti, o mes norėjome skristi. Mane netgi nustebino dukra Paula, sakydama: „Kaip gerai, kad tėtis nori skristi, aš galvojau, kad po Kubos jis niekur nenorės“. Kelionės menininkui yra vienas iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių. Dėl to matai spalvas. Aš visada mėgstu bendrauti su žmonėmis, sužinoti įvairių istorijų. Kai žinai istorijų, būni tarsi perskaitęs knygą. Sėdėdamas ant sofos niekada nesugalvotum to, kas vyksta tikrame gyvenime. Todėl kūrėjui tikrai labai reikia keliauti.“
Pirmojoje naujo TV3 sezono „Gero vakaro šou“ laidoje – ne tik naujienos, bet ir pokalbis su visai neseniai žiedus sumainiusia charizmatiškąja pramogų pasaulio pora. Dailininkas, fotografas Algis Kriščiūnas ir žurnalistė bei knygų autorė Jurga Baltrukonytė jau šį trečiadienį dalinsis atvirais prisipažinimais ir beprotiškiausiomis savo istorijomis – tiek iš darbinės aplinkos, tiek ir iš asmeninio gyvenimo.
„Gero vakaro šou“ – jau šiandien, 20 val., per TV3.
