Tačiau nors šis asteroidas ir skrieja mūsų link, ekspertai teigia, kad žmonija jau gali apsisaugoti nuo tokios grėsmės.
NASA antradienį buvo pranešusi, kad tikimybė, jog neseniai atrastas asteroidas 2032-ųjų gruodžio 22-ąją trenksis į Žemę, padidėjo iki 3,1 procento. Tai didžiausia kada nors apskaičiuota tokio didelio asteroido susidūrimo su Žeme tikimybė.
Tačiau pagal naujausius skaičiavimus ji buvo sumažinta perpus – iki maždaug 1,5 procento.
„Nepanikuokite“, – naujienų agentūrai AFP teigė Europos kosmoso agentūros planetinės gynybos biuro vadovas Richardas Moisslas.
Astronomams renkant vis daugiau duomenų, tikimasi, kad tiesioginio susidūrimo tikimybė vis didės, o paskui greitai sumažės iki nulio.
Tačiau net ir tuo atveju, jei tikimybė ir toliau didėtų iki 100 proc., „nesame bejėgiai“, pabrėžė R. Moisslas.
Apžvelgiame keletą žinomų būdų, kaip žmonija galėtų nukreipti arba sunaikinti asteroidą, pavadintą 2024 YR4.
Erdvėlaivio nukreipimas į asteroidą
Tik viena planetinės gynybos strategija buvo išbandyta su tikru asteroidu.
„Dvigubo asteroido nukreipimo bandymo“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) erdvėlaivis 2022-aisiais rėžėsi į 160 m skersmens asteroidą Dimorfą ir nustūmė jį į mažesnę orbitą aplink savo „didįjį brolį“ Didimą.
Tokio varianto privalumas yra tas, kad į asteroidą 2024 YR4 būtų galima pataikyti keliais erdvėlaiviais ir stebėti, kaip kiekvienas iš jų keičia asteroido trajektoriją, AFP sakė pelno nesiekiančios organizacijos „Planetary Society“ vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Bettsas.
Gruodį aptikto asteroido skersmuo yra 40–90 m, tai – maždaug pusė Dimorfo dydžio.
„Reikia saugotis, kad nepersistengtume“, – perspėjo R. Moisslas.
Jei erdvėlaivis iš dalies sunaikintų asteroidą, iš jo galėtų išskrieti fragmentai, kurie vis tiek nukeliautų į Žemę, sakė jis.
B. Bettsas pridūrė, kad jei dėl tokio nesklandumo pasikeistų galutinė susidūrimo vieta Žemėje, pavyzdžiui, „iš Paryžiaus į Maskvą“, tai greičiausiai sukeltų didelių problemų.
Traktorius, jonų spinduliai, dažai
Pagal kitą idėją, vadinamą gravitaciniu traktoriumi, didelis erdvėlaivis turėtų nuskristi prie asteroido ir, jo neliesdamas, savo gravitacine trauka atitraukti jį nuo Žemės.
Pagal kitą nekontaktinį planą prie asteroido būtų nusiųstas erdvėlaivis su varikliais, kurie „nuolatiniu jonų srautu“ stumtų asteroidą nuo kurso, teigė R. Moisslas.
Mokslininkai taip pat svarstė galimybę vieną asteroido pusę išpurkšti balta spalva, taip padidinant jo atspindžio efektą, kad jis lėtai keistų trajektoriją.
Taikant šias subtilesnes strategijas, asteroidą reikėtų pasiekti anksčiau, nei pasirinkus radikalesnius variantus.
Branduolinis variantas
Taip pat galima susprogdinti jį atomine bomba.
Užuot gręžus branduolinį ginklą giliai į asteroidą, kaip buvo vaizduojama 1998-ųjų mokslinės fantastikos veiksmo filme „Armagedonas“, greičiausiai reikėtų bombą susprogdinti netoli asteroido.
Praėjusiais metais JAV mokslininkai, laboratorijoje išbandę šią teoriją su rutuliuko dydžio asteroido maketu, nustatė, kad rentgeno spinduliai, sklindantys nuo branduolinio sprogimo, išgarintų asteroido paviršių ir išsviestų jį į priešingą pusę.
Net ir atmetus etinius, politinius ir teisinius atominių bombų siuntimo į kosmosą klausimus, manoma, kad tai veikiau yra paskutinės išeities planas, skirtas kovoti su kelių kilometrų skersmens asteroidais, panašiais į tuos, kurie pražudė dinozaurus.
Tačiau vėlgi yra rizika, kad branduolinis sprogimas gali sukelti nevaldomų gabalų skriejimą į Žemę.
Lazeriai
Kita, ne tokia pavojinga, bet panaši idėja – iš erdvėlaivio paleisti lazerio spindulius, kurie išgarintų asteroido šoną ir nukreiptų jį.
Eksperimentai laboratorijoje rodo, kad šis planas yra perspektyvus, tačiau B. Bettsas sakė, kad tai nėra vienas iš geriausių metodų.
Jei niekas neišdegtų
Jei prireiktų, šį asteroidą nukreipti „įmanoma, tačiau tai priklauso nuo mūsų, kaip planetos, judėjimo greičio“, teigė R. Moisslas.
Nors ekspertai ir kosmoso agentūros pateiks savo rekomendacijas, galiausiai sprendimą, kaip kovoti su asteroidu, priims pasaulio lyderiai.
Jei įvairūs variantai nepavyks, turėsime gerą supratimą apie asteroido smūgio zoną, nors jis nėra „planetos žudikas“ ir gali kelti grėsmę ne daugiau kaip vienam miestui, sakė R. Moisslas.
Tai reiškia, kad pasirengimas smūgiui, įskaitant evakuaciją, jei vietovė yra apgyvendinta, bus paskutinė gynybos priemonė.
„Septyneri su puse metų yra ilgas laiko tarpas pasiruošti“, – teigė R. Moisslas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
