Naujienų portalui tv3.lt Marius Petrauskas atvirai prakalbo apie darbą mokykloje, muziką ir ateities planus.
Mokytojo darbas
M. Petrauskas neslėpė, kad ne tik rudenį turi daug darbų, tačiau ir vasarą jų netrūko: „Man vasara tikrai buvo turininga ir turėjau pakankamai koncertų. Tikrai daug darbelio turėjau. Spėk iš vieno galo lėkt į kitą, o ir dar kiti darbukai laukė manęs, tai kažkaip turėjau suktis, bet visur spėjau. Negaliu teigti, kad labai jau turėjau iššūkių, gal galiu pabrėžti, koks buvo jaudulys lipant į sceną, tai šiai dienai dar didesnis. Aš iš tikro nelabai tikėjausi tiek sulaukt pasiūlymų koncertuoti.
Turiu dviejų stilių programas: pop, skirta vakarėliams, gegužinėms, o kita – jau esu didelis lyrikas. Atliekantis pop klasikos kūrinius. Tai džiugu, kad buvo įmanoma suderinti ir tai, ir tai. Vasarą nufilmavom klipuką „Žemaitis“ kartu su šokių kolektyvu „Svajonė“. Nerealiai daug gerų emocijų buvo. Iki šiandien dar prisiminimai išlieka.“
Tiesa, M. Petrauskas ne tik koncertuoja, tačiau ir dirba muzikos mokytoju Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, į kurią ir vasarą atvykdavo repetuoti su savo mokine.
„Aš ir vasarą dirbau mokykloje. Į savaitę porą kartų repetuodavau su viena mergaite Juste Matutyte ir šiai dienai turim puikius rezultatus. Kalbant apie mokyklą, šie metai man tikrai kažkuo kitokie, ar aš pripratau, ar kas pasikeitė, gal todėl kad nesiblaškau per kelis darbus. Dabar galiu visą save atiduot tik mokiniams, muzikos būreliui, solistėms. Esu laimingas turėdamas mergaites, kurioms galiu perduoti tai, ką esu pats sukaupęs“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas džiaugėsi, kad su savo mokiniais puikiai sutaria, o tai ir labiausiai jį žavi darbe: „Gal ir keistokai nuskambės, bet per vasarą ne kartą teko sutikti savo mokinius. Nuo pat rugsėjo kardinaliai viskas pasikeitė, mes lyg viena šeima. Pasilabinam, pasikalbam. Vos ne draugais esame palikę, ne kartą teko pakalbėti rimtom temom, kad padėt vaikui. Aš jiems ne tik muzikos mokytojas, mėgstu labai pakalbėt apie paprastus dalykus, kurie mus kasdien supa, apie mažiausias smulkmenas. Noriu perduoti vaikams tikrumą. O kai akys vaikų žiba, visas sunkus darbas atsiperka jų nuoširdžia išraiška, šypsena, tai man didžiausia turbūt vertybė.
Be to, jei ne gimnazijos pavaduotoja Danutė Kazlauskienė, nebūčiau išleidęs dainos „Žemaitis“. Sako padainuok tą dainą, per vieną renginuką, sakau baikit juokus, nesąmonė juk išjuoks mane. Bet pamėginau su gimnazistais, opa yra. Dainavo kone ne visa mokykla. Tai esu labai dėkingas už tokį palaikymą už nuoširdumą jai.“
Marius tikino, kad labai myli savo darbą, tačiau ir jame būna sunkumų: „Ne visiems yra įdomi muzika, tas turbūt labiausiai skaudina. Aš suprantu, nebūsim visi muzikantais, vis tą pabrėžiu, bet būk malonus, jei muzika tai dar nereiškia, kad gali manęs negerbt ar dar kaip nors trukdyti pamokai. Aš esu geros širdies žmogus, nelabai moku pykt, bet jei reikia pabūnu ir griežtam.“
M. Petrauskas šyptelėjo, kad iš mokytojo darbo turtų neprisikrausi. „Atvirai sakyt? Jei ne koncertai, tuomet tikrai nepragyvenčiau. Tiek ir turiu ten valandų aš. Manau, kad tikrai stengiuosi daugiau vien dėl vaikų, nelabai žiūrėdamas į atlyginimą. Bet vis dėl to ir katytę reik išlaikyt, o ji įnoringa“, – šyptelėjo vyras.
Ateities planai ir darbai
Tęsdamas pokalbį apie darbus, Marius atskleidė, kad kai kurių teko atsisakyti: „Nuo vasaros galima sakyt sumažinau veiklas. Visų pirma, išėjau iš bažnyčios, gal ir būčiau buvęs, jei nereikėtų repetuot ir dainuot, giedot tų eilinių giesmių. Aš atėjau su savo repertuaru. Buvo nerealu, bet viskas keičiasi, tai teko pasišalint, labai gaila. Antra, buvau atleistas iš darželio, nes sutartis buvo tik vieneriems metams, nebeskambino, o aš ir nesibeldžiau, labai gaila vaikučių man, nes visą vasarą juos sutikdavau gatvėj, nerealus jausmas.“
Nepaisant to, kad kai kurio darbo jis ir nebedirba, tačiau vyrui veiklų tikrai netrūksta. Pasak jo, yra keli dalykai, kurie padeda jam neperdegti.
„Mano arkliukas yra darbas su vaikais. Kadangi repeticijų turim pakankamai, renginių daug, man yra palaima, kai galiu perduot vaikams tai, ką aš esu sukaupęs. Vaikai man duoda tos stiprybės.
Dabar namie jau nebe vienas, o turiu katytę vardu Bela. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ją pasiėmiau. Tai man lyg vaistas, meditacija. Nors buto šeimininkė to dar nežino, bet manau dabar jau sužinos, reiks ieškot naujos vietos, kur gyventi. Esu minėjęs, kad esu tikintis. Dažnai pasikalbu su Dievuliu, mane tai nuramina. Taip turiu draugų, kurie visada išklauso, pataria“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kokie būtų jo ateities planai, M. Petrauskas šypteli: „Šiuo metu didžiausi trys darbai laukia, tai pasiruošimas „Muzikos talentų lyga“ su Juste startuosim jau greitai. Daug dirbam, aš pats labai ieškau kabliukų, prie ko prisikabint. Antra, tai man didžiausias turbūt iššūkis sau kurį išsikėliau – mano koncertai „Aš dar tikiu“. Tai bus turas po Žemaitijos miestus.
Noriu žmonėms duot kuo šiltesnį, paprastą, be pompastikų koncertą, kuris vyks Palangoje – spalio 28 d., Kretingoje – lapkričio 9 d., Skuode – lapkričio 19 d., Telšiuose – lapkričio 23 d. ir Plungėje – sausio 17 d.“
Pasak jo, dėl šio turo jis jaudinasi, tačiau tuo pačiu ir labai laukia naujo etapo gyvenime: „Be galo jaudinuosi. Nežinau, kaip viskas bus, ar žmonių ateis, nes koncertas mokamas, labai išgyvenu. Taip pat laukia trys naujos premjeros – dainos.
Yra minčių apie albumo išleidimą. Ruošiuosi ir pats dar vienam muzikiniam televizijos projektui, to dar visiškai niekas nežino ir ketinu dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje. Turiu superinę dainą, kuriai tekstą parašė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė. Laukia labai daug darbų dar, bet aš tikiu, kad galiu.“
