Aktorės dukra Akvilė Žirgulytė informaciją paskelbė socialiniuose tinkluose.
„Mano mylimiausias žmogus – mama Daiva Rudokaitė – išėjo, bet mūsų tikrai nepaliko – mus ir toliau lydės jos meilė ir šviesa.
Mišios už mamą ir gyvenimą bus aukojamos rytoj, gegužės 24 d. 13 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje. Sekmadienį, gegužės 28 d., nuo 10 val. iki 15 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre Didžiojoje salėje kviečiame ateiti ir pabūti kartu – atsisveikinti.
Išlydėjimas – 15 val. į Romainių 1-ąsias kapines. Dalinkitės. Ateikit. Mes su mama visų jūsų lauksime“, – skelbė velionės dukra A. Žirgulytė.
Artimai D. Rudokaitę pažinojęs, kartu su ja dirbęs rašytojas, režisierius Alvydas Šlepikas (57 m.) su naujienų portalu tv3.lt pasidalino prisiminimais apie talentingą aktorę.
„Visada atrodė, kad tokiam stipriam žmogui nenutiks blogiausia“, – sakė jis.
A. Šlepikas pasakojo, kad dieną prieš draugės mirtį telefonu kalbėjosi su D. Rudokaitės vyru Vytautu Blaževičiumi. Šis pasakė, kad Daiva nustojo kalbėti, o kitą dieną sužinojo, kad jos nebėra.
„Visada tikimės, kad žmogui bus geriau, kad jis pasveiks ir išsikapstys. Juolab, kad Daiva buvo be galo optimistiškas ir stiprus žmogus. Ji dirbo, kiek tik pajėgė tą daryti, visąlaik ramino ir guodė kitus. Visada atrodė, kad tokiam stipriam ir talentingam žmogui nenutiks blogiausia“, – kalbėjo A. Šlepikas.
Režisieriaus teigimu, Daiva ne tik nebijojo kalbėti apie savo ligą, bet ir ramindavo kitus, kurie nežinojo, kaip bendrauti su sergančiu žmogumi.
„Žinot, juk visad būna taip, kad kartais baisu kalbėtis su sergančiaisiais, imi galvoti, kad galbūt jie to nenori. Bet Daiva buvo tokia, kad ji dėl to guodė ir ramino kitus. Ji daug metų dirbo su žmonėmis, mokėjo bendrauti, buvo nepaprastai tvirta. Ji man sakė, kad mirties nebijo. Ji kalbėjosi ir ramino kitus sunkiomis ligomis sergančius žmones, stengėsi paguosti juos, suteikti jiems jėgų ir drąsos. Tokia buvo Daiva, net pati kentėdama, sirgdama, ji rūpinosi kitais“, – jautriai pasakojo A. Šlepikas.
D. Rudokaitę artimai pažinojęs vyras atskleidė, kad paskutinį kartą su mylima drauge bendravo telefonu. Pasak pašnekovo, tuo metu Daiva buvo grįžusi iš ligoninės, ruošėsi naujai chemoterapijai. Alvydo teigimu, pokalbis nebuvo išskirtinis, tačiau bičiuliai ilgai ir atvirai šnekėjosi apie gyvenimą.
A. Šlepikas pasakojo, kad su Daiva susipažino besimokydamas dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
„Aš mokiausi aktoriniame, Daivos kursas buvo vienu aukštesnis už mano. Tuo metu konservatorijoje vyko revoliucija, mes, studentai, siekėme daugiau laisvės ir šviežumo. Atsisakėme profesorės Irenos Vaišytės ir nuėjome pas Dalią Tamulevičiūtę, kuri turėjo Daivos kursą. Jame mokėsi daugybė talentingų aktorių – Vitalija Mockevičiūtė, Ramūnas Rudokas, Evaldas Jaras, Kęstutis Jakštas ir kiti. D. Tamulevičiūtė tapo mūsų dėstytoja, todėl kursų užsiėmimai dažnai sutapdavo. Taip ir susipažinome su Daiva.
Vėliau ji tapo mano sūnaus krikšto mama. Daiva gyveno Kaune, o aš – Vilniuje, todėl ilgainiui susitikimai tapo kiek retesni, bet visada buvo nepaprastai malonūs. Be to, teko kartu dirbti televizijoje. Ji buvo labai darbšti aktorė, dirbti su Daiva buvo vienas malonumas“, – prisiminimais dalijosi A. Šlepikas.
Draugės netektį išgyvenantis vyras atskleidė, kad draugauja ir su D. Rudokaitės vyru V. Blaževičiumi. Pasak pašnekovo, visada būdavo gera apsilankyti jų šeimos namuose, susitikti.
„Daiva labai mėgo skraidyti. Vos pamačiusi danguje skraidyklę, iškart norėdavo skristi. Jai patiko aukštis, rizika. Tą man sakė tiek ji pati, tiek Vytautas. To aukščio ji norėjo visur. Labai gaila, kad jos skrydis taip anksti nutrūko“, – sakė A. Šlepikas.
