Jos mirtį patvirtino jos sūnaus agento biuras. Birželio mėnesį Nickas Cassavetesas, kuris režisavo savo motiną filme „Užrašų knygutė“, pasidalijo informacija, kad triskart „Emmy“ laureatei ir dukart „Oskaro“ nominantei buvo diagnozuota Alzheimerio liga.
Rowlands Mabel Longhetti vaidmuo 1974 m. dramoje „Apsvaigusi moteris“, kurią jai parašė ir režisavo vyras Johnas Cassavetesas, atnešė aktorei pirmąją iš dviejų „Oskaro“ nominacijų. Antrąją nominaciją pelnė už filmą „Glorija“ (1980), kurį taip pat režisavo jos vyras. 2015 m. lapkritį per kasmetinius Gubernatorių apdovanojimus jai buvo įteiktas garbingas „Oskaras“, taip pripažįstant jos turtingą karjerą.
1989 m. mirus vyrui, Rowlands toliau dirbo kaip aktorė, ypač savo vaikams, kurie tapo aktoriais ir režisieriais. Ji atliko vaidmenis sūnaus Nicko režisūriniame debiutiniame filme „Išjunk žvaigždes“ (1996), jo hitu tapusiame filme „Užrašų knygutė“ (2004) ir 2012 m. sukurtame filme „Geltona“, taip pat vaidino dukters Zoe filme „Broken English“ (2007).
Ji taip pat vadovavo Terence'o Davieso 1995 m. dramai „Neoninė Biblija“, kurios veiksmas vyksta 1940 m. Džordžijos valstijoje.
Karjeros pradžioje ji beveik be vargo perėjo nuo Brodvėjaus merginos iki didžios damos. Viename interviu Gubernatorių apdovanojimuose sakytoje padėkos kalboje ji pasidalijo mintimi, kad „daugelis moterų, kai negali toliau vaidinti jaunų romantinių vaidmenų, nenori svarstyti apie charakterinius vaidmenis ir greičiau pasitraukia. Bet aš tiesiog žiūrėjau į scenarijus ir vis žiūrėjau, ką norėčiau vaidinti, ir niekada dėl to nesijaudinau“.
