Jo publicistas Rogeris Nealas sakė, kad jis mirė dėl natūralių priežasčių savo namuose Indianoje, rašo BBC.
Per savo kino ir televizijos karjerą, prasidėjusią 1970 m., Tony apdovanojimui nominuotas aktorius buvo geriausiai žinomas dėl savo policininkų ir gangsterių vaidmenų. Mirus vyrui, be jo liko žmona ir trys vaikai.
Po jo mirties paskelbtame pareiškime jo žmona Dee Dee Sorvino sakė, kad „kito Paulo Sorvino niekada nebus“.
„Jis buvo mano gyvenimo meilė ir vienas geriausių aktorių, kada nors puošusių ekraną ir sceną“, – pridūrė ponia Sorvino.
1939 m. Brukline gimęs Sorvino, kurio motina buvo fortepijono mokytoja, karjerą šou versle pradėjo su miuziklu „Bajour“ 1964 m. Po šešerių metų jis pasirodė pirmajame savo filme: 1970 m. Carlo Reinerio juodojoje komedijoje „Kur yra Popa?“.
Vėliau Sorvino, galėjęs pasigirti savo ūgiu, kuris buvo 1,93 metro, tapo JAV kinematografijos meistru, pasirodęs ekranuose kartu su Alu Pacino 1971 m. filme „Panika Adatų parke“ ir neseniai mirusiu Jamesu Caanu 1974 m. filme „Lošėjas".
Ikoniškiausias jo vaidmuo buvo atliktas 1990 m. Martino Scorcese'o filme „Geri vyrukai“, kuriame jis vaidino Paulą Ciceroną, nusikalstamo pasaulio bosą. Personažas buvo įkvėptas realaus Brukline gyvenančio mafiozo Paulo Vario.
Šis vaidmuo, kartu su dešimtimis „Teisės ir tvarkos“ epizodų, daugelio žiūrovų akyse įtvirtino jo, kaip „kieto vyruko“ nusikaltėlio ar policininko, vietą. Sorvino suvaidino daugiau nei 50 filmų ir dešimtyse TV laidų.
Nepaisant to, kad sendamas kentėjo nuo prastos sveikatos, 2019 m. jis atliko du paskutinius vaidmenis – kaip korumpuotas politikas ir kaip Luciano nusikaltėlių šeimos bosas. Sorvino su pirmąja žmona susilaukė trijų vaikų, kurie visi pasekė jį į šou verslą – du tapo aktoriais ir vienas rašytoju.
