Skaudžią žinią socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė velionio brolis, „Barzdų klubo“ prezidentas Valdas Samkus, paviešinęs jautrų laišką.
„Dreba ranka. Kūnas, kaip tuščiavidurio vienišo ąžuolo kamienas pilnas šalto aidinčio vėjo. Naktį užmigau neramiai atidėliojant savo miegą ir sapnus. Prieš į juos nugrimzdant, regėdamas jo veidą skirtingų mūsų susitikimų metu. Bandžiau prisiminti ar mačiau jį tulžingą, piktą, šaltą ar nebrolišką. Nebuvo, nebuvo tokių tamsių akimirkų.
Pamenu tik trupinius: kai jis nerimavo; pamenu, kai buvo suirzęs, kaip įprasta mūsų šeimos kraujui; kai pratrūko, bet taip juokingai kvailai prie stalo žaidimo. Per mamos jubiliejų, kai būdamas jo komandoje neįminiau jo užuominų žaidime „code names“. Toks bereikšmis pyktis, bet toks trumpas.
„Ežiukas, tankas, laužas“ – anekdotas 3.
Jau antra para laukiame lėktuvo, kuriuo skrisime laiku atgal. Bet nepakankamai greito, jog grįžti į ten, kur nespėja mūsų širdys. Vis vien nepasieksime tos minutės, kur galima pasakyti, paliesti. Bet jis pažiro po mūsų visų širdis jau anksčiau. Ir čia liks amžinai jas praturtinęs.
Kai buvome smurgliai, žaliojoje gatvėje indus plaudavome paeiliui.
– Šiandien tavo eilė!! – valgydamas kugelį ar čenaką burbėdavau po nosim. Šituos indus atgramdyti prireikdavo ekstra daugiau laiko.
Ir nesvarbu, kuriam indus plauti tekdavo, abu tai darydavom galvą įrėmę į spintelę. Vėliau, mano gyvenime, indus išvalyti tapo tarsi nusiraminimo praktika. Užverda kraujas regint kriauklėje paliktą šakutę ar arbatos puodelį. Nežinau, kaip seseriai, galbūt panašiai.
Ir taip sunku patikėti. Sunku kūnu išjausti, jog didžiulė dalis mūsų gyvenimo išėjo. Išėjo, bet liks vos sukaukšės tolumoje liežuvis. Užgros pažįstama melodija ar „labas“ pasakys jo dukrelė. Kai sutiksim žmones, kurie jį pažino ar bent kartą su juo bendravo.
Ir vėl duršliokas pasirinko ne tą sprendimą. Reikėjo lėkti pas jį, o ne baiginėti Camino. Ir eidamas anuo keliu kasdien drebėjau savo pasirinkimų klaida. Kiauras per amžius, nors pildomas kasdien naujais stebuklais ir ženklais.
Belieka tik užrašyti. Išrašyti šią iškilią garbingą dvasios kelionę, jei tik žodis ją sutalpins“, – socialiniame tinkle rašė V. Samkus.
Likus kelioms dienoms iki brolio mirties, A. Samkus pranešė, kad broliui liko nebedaug gyventi.
„Duršlioko kelionė baigiasi. Su šeima keliaujame pas brolį. Skrendame 02-01 Vilnius-NYC“, – rašė V.Samkus.
Antano Samkaus šeima prašė visuomenės pagalbos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar vasarą A. Samkaus brolis kreipėsi į visuomenę, prašydamas padėti pasveikti ligos kamuojam 38-erių vyrui.
„Broliui Antanui diagnozuotas 4 stadijos vėžys. Pati karčiausia jo forma – kepenyse ir kasoje. Ir daugelis sako, jog „tai nėra nuosprendis“ ir visa širdim meldžiu, jog bent šį kartą šis sumautas folkloras būtų tiesa“, – tąkart rašė V. Samkus.
Antanui buvo renkama parama „gofundme“ platformoje.
Be tėvo liko dukra
Antanas su žmona Grace augino dukrą Ulą, kurios susilaukė 2023-ųjų sausį. Praėjus trims mėnesiams po pirmagimės gimimo, vyrui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys.
Kaip rašoma „gofundme“ platformoje, pradedant gydymą Antanui buvo nustatyta vienerių metų prognozė, vasarą gydytojai prognozavo vos devynis mėnesius.
Amerikoj buna tokios nelaimes, pas mus tai ne naujena.
