Visai neseniai pristatytas režisieriaus Emilio Vėlyvio filmas „Piktųjų karta“ sudrebino Lietuvos kino industriją. Stebinantis tiek savo biudžetu, tiek pastatymu ir režisūra, filmas buvo pasitiktas su geromis emocijomis.
Apie vaidinimą filme pasisakė ir pats filmo herojus Mindaugas Papinigis, patikinęs, kad kelias dienas negalėjo atsistebėti filmo paliktu įspūdžiu.
„Darbas man labai patiko. Manau, kad tai tikrai išskirtinis filmas ir kad nuo jo prasidės visai nauja filmų era. Atvirai sakant, jau filmuojantis supratau, kad tai bus tikrai nuostabus darbas vien dėl to, kaip yra atsidavęs režisierius Emilis Vėlyvis, kokie ten vaidina aktoriai.
Man labai didelį įspūdį paliko Vytautas Kaniušonis, Donatas Šimukauskas, darbas su Ingeborga Dapkūnaite. Man labai patiko ir Tomos Vaškevičiūtės vaidmuo ir tai, kaip fenomenaliai ji jį suvaidino. Visas darbas su komanda mane tiesiog sužavėjo, kelias dienas gyvenau tokioje nuostaboje, koks geras šis filmas“, – šypteli pašnekovas.
Pats vyras tikina ir likęs nustebintas kitų pasirodymais filme:
„Iš tiesų tikėjausi, kad jis bus geras, tačiau mane labai nustebino, kaip gerai suvaidino kiti. Mano vaidmuo nebuvo labai kriminalinis, todėl nebuvo itin sunku susitapatinti su visa atmosfera. Filmas tikrai šiurpokas, režisūrine prasme, filmavimo ir atlikimo jis buvo padarytas, sukurtas puikiai, net nėra kuo pasiskųsti. Manau, kad režisierius ir tokio kalibro aktoriai puikiai atliko savo darbą – tiek epizodiniai, kaip kad Vaidotas Martinaitis“, – atskleidžia aktorius.
Nors pats M. Papinigis žinomas dėl tiek itin stiprių sukurtų personažų, tiek ir šmaikščių, jis nėra linkęs labai sureikšminti savo, kaip aktoriaus, karjeros.
„Save „tikru“ aktoriumi man sunku laikyti, nes nemanau, kad esu tiek patyręs, kiek kiti. Matau, kad kai kurie aktoriai dėl vaidmenų yra perėję per vargą, sunkumus, aš kol kas dar taip nesijaučiu. Pasižiūrėjus į kitų aktorių karjeras matau, kaip jie stengiasi, per kiek sunkumų jie perėjo, ką matė apskritai“, – atskleidžia jis.
Namuose – su meškere ir prie puodų
Kaip kad svarbus pirmasis įkvėptas oro gurkšnis, taip kiekvienam žmogui turbūt įsimintiniausias pirmasis žingsnis karjeroje. Mindaugas tikina, kad taip buvo ir jam.
„Man tikriausiai labai įsiminė pats pirmasis mano filmas, kai amerikiečiai Lietuvoje filmavo serialą „Robinas Hudas“ ir aš atėjau į Lietuvos kino studiją norėdamas ten filmuotis.
Taip pat man labai patiko vaidmuo seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“, kai vaidinau mirties stovyklos Lietuvos išdaviką su baltu raiščiu. Tai labai svarbi ir rimta patirtis. Džiaugiuosi turėjęs galimybę dirbti su aktoriumi Andriumi Paulavičiumi bei režisieriumi Sauliumi Balandžiu. Tai nuostabūs savo srities profesionalai. Su jais linksma dirbti, tad tokia skaudi įvykių perspektyva buvo lengviau pakeliama psichologiškai“, – neslepia pašnekovas.
Jis taip pat atskleidžia labiausiai besimėaujantis kuriant stiprius ir sunkius personažus rimtuose filmuose: „Man patinka rimti filmai, nes iš jų daugiausia gali kažką išmokti. Taip pat man be galo patinka kurti tuos vaidmenis. Tai itin svarbi patirtis, iš jos galima išmokti apie istoriją, žmones, kurie buvo anksčiau.“
Mintį, kad aktoriai beveik neturi laisvo laiko, vyras kiek paneigia. Jis užsimena pats turintis daug daugiau pomėgių, kurių stengiasi nepamiršti.
„Kai aktoriai nevaidina, jie laukia kitų vaidmenų, – juokiasi jis. – Toks jau tas aktoriaus gyvenimas. Bet laisvalaikį savo labai mėgstu leisti su tėvais, broliu, artimaisiais. Labai mėgstu gaminti, visai neseniai pagaminau nesveikai skanų troškinį.
Labai mėgstu ir žvejoti, gaudyti žuvis, tačiau tam vis laiko nerandu. Anksčiau visą spalį ir rugsėjį skirdavau nueiti prie upės ir sugauti bent kelias žuveles, šiemet kažkaip dar iki šiol neprisiruošiau. Dar labai mėgstu keliauti, nors pastarosios ilgos, mėnesio su puse kelionės į Pietų Ameriką metu supratau, kad labai ilgiuosi namų.“
Jis prisimena ir vieną kelionę, kada su broliu traukė į saulėtąjį Rio de Žaneirą. Nors ir sakė nedvejojęs ten keliauti dėl situacijos ir didelio nusikalstamumo, galiausiai ten atvykęs suprato, kad naktimis po miestą geriau nesibastyti.
„Į Rio de Žaneirą tikrai grįžti norėčiau bent kartą. Ten labai daug paplūdimių, labai puiki ir graži gamta, daug šilumos. Tiesa, naktį ten tikrai nerekomenduočiau naršyti po miestą. Pamenu, viešbutyje jau 8 valandą vakaro su broliu buvome, – juokiasi. – Ta vieta turi kažką magiško. Kai eini gatve ir sutinki kokio nors žmogaus žvilgsnį, jie iškart tau nusišypso. Ne taip, kaip čia, Lietuvoje, kai žmonės, dažniausiai pažvelgę tau į akis iškart nusisuka. Rio de Žaneiras turi savo šilumą ir šiltus žmones, jie su tavimi bendrauja kaip su savu.“
Apie Mindaugo Papinigio karjerą, nuotykius ir gyvenimą galėsite daugiau sužinoti nuotakingame žaidime „GalvOK“, jau šeštadienį, 19:30, per TV3.
