Socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino tikina, kad nors Kalėdų laikotarpis – stebuklingas metas, gerų darbų ji nepamirštanti nuolatos, o didžiausia jos įkvėpėja šiems kilniems gestams – jos mama.
Papasakok, kada paskutinį kartą nuveikei kažką kilnaus?
Mane tėvai nuo mažens auklėjo, jog būtina rūpintis kitais. Kiek save prisimenu, visada buvau labai empatiška žmonėms, man nuolatos rūpėjo, kaip jaučiasi kiti, todėl drąsiai galiu sakyti, kad kasdien mažesniais ir didesniais gestais padedu mane supantiems žmonėms. Elementarus palaikymo žodis, dovanos, pagalba bet kokiose situacijose – tai mano gyvenime yra kasdien ir nesumeluosiu teigdama, kad man patinka labiau duoti, nei gauti.
Galbūt prisimeni, kada paskutinį kartą kažkas tave pačią nustebino kilniu poelgiu?
Šiandien galime pamatyti daug žmonių, kurie bando imtis kilnių darbų tik tam, kad iškeltų pačius save, o ne dėl to, kad jiems rūpi kiti. Be abejo, aš tikiu nuoširdumu, todėl džiaugiuosi, kai kažkas netikėtai nustebina kasdienybėje. Pavyzdžiui, pasisiūlo padėti atlikti koki nors darbą, kurio jis pats nesupranta, bet yra pasiryžęs išmokti, kad pagelbėtų. Taip pat žavi situacijos, kada nepažįstami žmonės, matydami, kad nešu daug daiktų, pasisiūlo padėti arba nusprendžia su manimi pasidalinti savo sunkiais išgyvenimais, taip pasidalindami skausmą ir sunkumus. Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Atskleisk, kas skatina tave daryti gerus darbus? Kadangi neišvengi ir neigiamų žmonių komentarų, ar tai tavęs neatgraso skleisti gerumą?
Skatina tiek pozityvūs, tiek negatyvūs reiškiniai, kurie supa mane. Pavyzdžiui, noro daryti gerus darbus suteikia aplink esantys mylintys žmonės, kurie man kaip įkvėpimas. Tokia yra mano mama, ji visada labiau stengiasi dėl kitų, nei dėl savęs. Jai visada šios pastangos sugrįžta su kaupu.
Keista, tačiau būti gerai mane skatina ir pikti, pavydūs žmonės, kadangi susidūrus su jais viskas suveikia atvirkščiai: norisi aplink save skleisti dar daugiau gėrio, nes žiūrėdama į piktus žmones suprantu, kad pati tokia tapti noriu mažiausiai. Tikiu, kad gėris visada laimi.
Kaip manai, kodėl daugelis žmonių linkę aukoti bei padėti stokojantiems ne kasdien, o tai daro tik, pavyzdžiui, šventiniu laikotarpiu?
Galbūt todėl, kad šventinė dvasia paskatina didesnį gailestį žmonėms, kurie negali sau leisti šventes sutikti mylimų žmonių apsuptyje, džiaugtis vaišių nukrautais stalais ir gausybe dovanų. Tuomet visi tampame jautresni ir pradedame daugiau galvoti apie kitus, galbūt net pajaučiame kaltės jausmą dėl to, kad kiti neturi galimybės pajausti magiškos švenčių nuotaikos. Vis dėlto, sutinku, jog liūdna, kad dauguma žmonių prisimena kitus tik per šventes.
Kaip manai, kas motyvuotų žmones dažniau daryti gerus darbus nesitikint atlygio?
Manau reikėtų daugiau transliuoti, kiek kitam žmogui gali suteikti džiaugsmo net menkiausias mūsų gestas, kai jis daromas iš jausmo. Reikėtų stengtis kuo daugiau skleisti pozityvią žinutę ir prisiminti, kad darant gerus darbus niekas neturėtų galvoti apie bet kokį atlygį. Juk geras darbas daromas ne dėl savęs, o dėl kitų.
Kaip manai, ar internetas ir socialiniai tinklai galėtų tam turėti įtakos?
Aš galvoju, kad internetas ir socialiniai tinklai yra daugiausia įtakos turintis įrankis! Juk šimtai tūkstančių žmonių vieni kitus stebi Lietuvoje kasdien. Žmonės gali motyvuoti ir įkvėpti savo sekėjus, paskatinti juos pozityviau mąstyti ir prisiminti kitus.
Be to, prekės ženklai ir įmonės čia taip pat gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį skatinant gerus darbus. Faktas, kad naudojant žinomus vardus kaip komunikacijos tiltus tarp žmonių, galima pasiekti dar daugiau.
