Optimizmo neprarandanti jauna moteris atskleidžia, kad nors šiandien ji gyvena nuomojamame bute, tačiau vis dažniau susimąsto apie savus namus. Pasak jos, tik įžengus į naują vietą galima pajausti, ar joje norėtųsi gyventi, ar ne, rašo pranešime spaudai.
Gabrielei namai – tai erdvė, kurioje pirmiausia ieško ramybės ir privatumo: „Namai man – labai svarbūs. Tai vieta, kurioje aš ilsiuosi ir atsipalaiduoju, erdvė, kurios neįsivaizduoju be gausybės saulės šviesos. Nors iki šiol apie savo namus tik pasvajodavau, pagaliau supratau, kokie jie turėtų būti.
Esu įsitikinusi, mano namai neturėtų būti tik gražūs. Juose kiekvienas daiktas turėtų rasti sau vietą, o erdvės turėtų būti suplanuotos tinkamai. Gyvenant centre, man ne mažiau svarbu turėti, kur statyti automobilį, ir jausti saugią kaimynystę.“
Ji pastebi, kad per pastaruosius mėnesius ji spėjo dar kartą įsitikinti, kad ir ateityje norėtų gyventi miesto centre: „Kaip ir didelė dalis vilniečių, iki šiol gyvenau labai aktyvų gyvenimą – per dieną turėjau rasti laiko daugybei skirtingų veiklų: dalyvauti filmavimuose, fotosesijose, suspėti į renginį ar pasirūpinti savuoju verslu.
Šiandien pasauliui iš lėto grįžtant į normalias vėžes, supratau, kad galimybė paprastai ir greitai pasiekti mėgstamiausias erdves – niekur nedingo, todėl rinkdamasi nuosavą būstą svarstyčiau tik miesto centre esančius variantus, pavyzdžiui, šiuo metu statomą „Naująjį Skanseną“. Tokioje vietoje, kur viskas gan lengvai, greitai ir be didelių pastangų pasiekiama net pėsčiomis. Svarbiausia, kad gyvenamoji vieta atitiktų gyvenimo būdą, darbo vietą, asmeninius pomėgius.“
Tiki vietos kuriama magija
Kalbėdama apie svajonių namų stilių, Gabrielė nelinkusi išskirti vieno mėgstamiausio. Nors simpatizuoja minimalizmui, jos namuose vietą randa ir jaukumą kuriantys akcentai.
„Mane žavi dabar populiarus skandinaviškas ar urbanistinis stilius, tad nuosavo būsto norėčiau būtent tokio. Kita vertus, apsidairiusi savo dabartiniuose namuose matau, kad gerai jaučiuosi ir boho stiliaus interjere. Jame pilna augalų, žvakių, paveikslų, pagalvėlių, vinilinių plokštelių ir kitų jaukumą kuriančių akcentų, tokių kaip ryškus geltonas stalelis.
Vis dėlto pastebiu, kad vos įžengus į naują vietą jau galima pajusti – norėtųsi ten gyventi ar ne. Manau, kad renkantis namus pirmiausia turi suveikti šiokia tokia magija, atsirasti ryšys, o širdžiai mielą aplinką vėliau kiekvienas gali susikurti pats“, – pastebi žymi moteris.
Nors dabartiniuose namuose visas smulkmenas planuoja pati, Gabrielė tikina, kad įsigijusi nuosavą būstą, patikėtų viską į interjero dizainerių rankas: „Iki šiol pati geriausiai žinojau, kas man tinka ir patinka, tačiau atėjus laikui įsirengti visą būstą nuo A iki Z, mano žinių galėtų ir pristigti.“
Apie nuosavus namus vis pasvajojanti moteris atskleidžia, kad savo namų neįsivaizduoja be draugų susibūrimų ir namie gamintos vakarienės, todėl nekantriai laukia, kada vėl bus saugu susitikti su artimiausiais žmonėmis: „Labai mėgstu gaminti, maistas man reiškia bendravimą ir būvimą kartu, todėl iki karantino artimuosius dažnai kviesdavau į svečius.
Žinoma, kartais, kai nesinorėdavo likti namie, draugams susitikimą paskirdavau čia pat, mieste. Visi to labai pasiilgome! O gyvenimas Vilniuje juk tuo ir žavus, kad galima derinti skirtingus dalykus.“
Jungtinė A. Kaušpėdo vadovaujama architektų komanda „Naujojo Skanseno“ namus kuria šiuolaikiniam ir ambicingam miesto žmogui, vertinančiam miesto privalumus, patogius ir ergonomiškus namus bei išvystytas bendrąsias erdves.
