Marius ir Brigita Jovaišos yra 4 vaikų tėvai, todėl minint santuokos sukaktį jiems svarbu būti kartu.
„Mums svarbiausia su visais vaikais šia proga valgyti kartu pietus arba vakarienę. Šiemet kažko ypatingo neorganizavome – gal kitais, kai bus 25, sugalvosime ką nors prašmatniau. Važiavome į restoraną Trakuose.
Svarbiausia, kad vaikai žinotų, jog ši diena yra mūsų šeimos gimtadienis“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo M. Jovaiša.
Turi svarbią tradiciją
Šventės metu jiedu savo vaikų prašo vieno dalyko – pasakyti palinkėjimus arba pastebėjimus.
„Mes pasikalbame, vaikai pasako ką nors gero. Pasišnekėjome, kas tais metais kiekvienam iš vaikų labiausiai įstrigo, kuo džiaugiasi, kodėl jiems mūsų šeima yra stiprybės šaltinis ir gėrio oazė. Mes kartais bėgame ir nesusimąstome pasakyti gero žodžio, todėl kai tėtis ar mama paprašo pamėginti suformuluoti gerą mintį, tai labai gerai veikia.
Tai yra tam tikra terapija – pasakyti, už ką vienas kitam esame dėkingi. Tokiu būdu prisimename gražius momentus, įvykius, šventes, atostogas. Kasmet stengiamės kur nors visi kartu išvažiuoti“, – sakė Marius.
Jam buvo labai smagu, kai vaikas pasakojo, kad laukia nesulaukia, kada vėl galės pabūti kartu. Jis turi tokią sistemą – į savo dalykines keliones pasiima po vieną vaiką. Ir taip pat yra kelionės, į kurias vyksta visa šeima drauge.
„Praeitą kartą kartu vyko 11-kos metų Antanukas. Lapkritį mes su juo skridome į Floridą dėl mano „Neregėta Kuba“ reikalų. Buvo labai smagu matyti, kad vaikams kelionės patinka ir jie laukia nesulaukia, kada vėl galės pabūti dviese su savo tėčiu. Tai labai sušildo“, – pasakojo M. Jovaiša.
24 metai santuokoje, anot pašnekovo, tikrai yra ilgas laikas.
„Mes buvome dar visai jauni, tikrai kvailesni nei dabar, per tuos metus labai subrendome. Buvo epizodai, kai gyvenome tik dviese, vėliau gimė pirmoji dukra, tada antras vaikas, trečias, ketvirtas. Buvo visko – ir epizodų, kurie sudrebino kasdienybę, ir išsilaisvinimai iš turėtų toksiškų santykių.
Į kitais metais būsimas sidabrines metines įžengsime susitelkę, daug ko išmokę. Dabar, jeigu viskas gerai klostysis ir nugyvensime dar tiek pat, kiti 24 metai bus dar gražesni.
Ypatingai gražus laikas buvo vaikų auginimas, bet ateinantys metai bus dar gražesni, nes nebedarysime kvailysčių, kurias jau esame aptarę. Kažką išmokome, pasibarėme, susitaikėme, vyko tam tikras santykių brandinimas ir mokymasis iš padarytų klaidų. Nemažai visko išsrėbėme ir patyrėme, o dabar galime džiaugtis išsivalę nuo negerų dalykų“, – naujienų portalui tv3.lt atviravo jis.
Šiame besikeičiančiame pasaulyje stabilumas laikomas vis mažiau vertybe. Aplink girdimi patarimai keisti darbą kas trejus metus, nuolat mirguliuoja antraštės apie skyrybas, antras, trečias vestuves ir panašiai. Tačiau Marius kol kas dar nenori savo atvejo laikyti pavyzdžiu, nes jo šeimoje yra kur kas ilgiau kartu per gyvenimą einančių porų. O ir šiaip, juk niekas nieko nežino – kiekvienam reikia gyventi taip, kaip pačiam norisi.
„Mano seneliai nugyveno 70 metų kartu, tai man per anksti kalbėti. Mes dar pradinukai.
Aišku, yra kas skiriasi, draskosi, daug tų pavyzdžių. Bet svarbiausia, kad mes ne dirbtinai laikomės vienas į kitą įsikabinę, vien tik todėl, kad šeima yra mūsų gražiausia vertybė. Mes tikrai vienas kitą labai mylime.
Būdavo etapų, kai vos ne pusę laiko manęs nebūdavo namie, nes maldavausi po pasaulį verslo reikalais. Bet niekada nereikėjo dirbtinai laikyti šeimos.
Nežinau, ar žmonės apskritai kažką privalo. Mačiau daug pavyzdžių, kai žmonės išsiskiria, susiranda kitas antrąsias puses, tvarkingai padoriai prižiūri vaikus iš pirmųjų santuokų. Nereiktų badyti pirštus į kitus. Kiekviena šeima gyvena savo gyvenimą ir pas visus viskas klostosi skirtingai. Svarbiausia yra pagarba – net jei tie santykiai numirė, reikia gerbti buvusį partnerį.
Laikai keičiasi, mažėja religinio dogmatizmo, kad negalima skirtis ir antra ar trečia santuoka – paleistuvystė. Gal kažkur kaimuose ir galima išgirsti tokį požiūrį.
Net ir išgirdęs frazę „kokia graži tradicinė šeima“ iš karto noriu užduoti klausimą „o ką tai reiškia, kad mes prieš gėjus?“ Visada purtausi nuo tradicinės šeimos apibūdinimo, nes esame ir už gėjus, ir už jų teisę tuoktis bei būti laimingiems. Mielai eitume ir į paradus, bet, kaip tyčia, vis tuo metu būname kur nors išvykę. Bet ateityje tikrai pražygiuosime. Mes už tai, kad laikai keičiasi ir mes turime suprasti, kad kai kurie žmonės yra homoseksualūs, bet jie yra vis tiek puikūs, niekas neturi teisės iš jų tyčiotis“, – patikino Marius.
Rekomenduoja visiems turėti auklę
Net ir kai šeimoje atsiranda vienas vaikas, kasdienybė ima keistis, laiko tik dviese atsiranda vis mažiau. O kai keturi – viskas dar kitaip. Tačiau M. Jovaiša patikino, kad jiems problemų nebuvo daug, nes gelbėjo vienas dalykas.
„Mes labai anksti radome nuostabią auklę, kuri daug metų kartu. Ji padėjo mums auginti vaikus. Kai ji pavargo ir išėjo į pensiją, radome kitų auklių. Be to, daug pagalbos sulaukdavome ir iš tėvų – tiek mano, tiek Brigitos. Bet tuo nepiktnaudžiaudavome. Taip pat ir žmonos sesuo Beatričė buvo didelė pagalba – ji yra visų mūsų vaikų krikšto mama.
Stengdavomės patys daug laiko praleisti su vaikais. Ir iki šiol, man didžiausias malonumas yra būti su jas. Kasdien stengiuosi pabaigti darbus iki 15 valandos, kai jiems baigiasi mokykla. Kartu važiuojame į būrelius, futbolo varžybas, dalyvauju, žiūriu, kaip mano vaikas sportuoja. Laiko praleidimas su vaikais yra atgaiva.
O kai ateina noras kur nors pabūti romantiškai, nueiname pavakarieniauti, pasivaikščioti, kartą arba du per metus su žmona iškeliaujame dviese. Kai vyksta „Neregėta Lietuva“ parodos, mes į jas visada važiuojame tik su Brigita. Vykstame į kitą šalį, dalyvaujame pristatymuose, bendraujame“, – dėstė pašnekovas.
Paklaustas, kokios Brigitos savybės jį žavi iki šiol, Marius pabrėžė stiprų charakterį:
„Jos yra labai savarankiškas, drąsus charakteris. Esu linkęs dominuoti. Kadangi skaitau knygas, važinėju po pasaulį, manau, kad viską išmanau. Galiu užgožti. Bet man labai pasisekė, kad turiu žmoną, kuri turi savo charakterį, neleidžia man to daryti. Jei jaučia, kad per daug stengiuosi primesti savo valią, moka man pasakyti.
Ir tai yra gerai, nes jeigu vyras neturi sveikos konkurencijos, galimybės padiskutuoti, apginti, o pripranta, kad standartiškai viskas daroma taip, kaip jis pasakė, irgi nėra geras dalykas. Šeimoje turime gerą balansą – stiprus, valdingas vyras, bet ir turinti aiškias vertybes žmona.“
