Naujienų portalui tv3.lt Mantas Vygantas papasakojo, kaip gimė ši idėja bei prisiminė vaikystę.
Pasak M. Vyganto, „Mano kelias" dainos akustinė versija gimė visai netikėtai. „Kūrinio projektas buvo realizuotas 2021m . Vienas iš komandos narių – Giedrius Jumbo Balčiūnas – kitaip žinomas kaip Mr. Jumbo prisidėjo prie kūrinio aranžuotės ir gitaros partijų. Londone nesenai įvyko Džordanos Butkutes koncertas, tad Giedrius su grupe kartu koncertavo ir po visko apsistojo kelioms dienoms su šeimyna pas mus namuose. Vienas iš žiemos vakarų praleistas muzikaliai. Tiesiog sumąstėme, kad reiktų pabandyti perdainuoti šį širdžiai mielą kūrinį akustiškai. Be jokių papildomų repeticijų sėdome ir tiesiog atidavėme širdis žiūrovui – klausytojui anapus ekrano“, – pasakojo jis.
Šios dainos žodžiai klausytoją panardina į vaikystę, kuri neatsiejama nuo draugų bei žaidimų: „Šis kūrinys ne tik man, bet ir daugeliui sukelia šiltas emocijas, nusikeliant atgal į vaikystę. Juk toks nerūpestingai smagus laikas buvo, draugų būrys, juokas ir ašaros. Pirma meilė, intrigos. Žmonės rašo, jog šis kūrinys jautrus, gražus ir tikras. Su Giedriumi padarėme tai kuo elementariau: mažas kambarėlis, gitara ir vokalas. Žmonės tai jaučia, priima nuoširdžiai, nesuvaidintos emocijos.“
Paklaustas, o kokią vaikystę prisimena, Mantas šypteli, kad užaugo Druskininkuose: „Vaikystė mano praleista kurorte, Druskininkuose, iš kur ir esu kilęs. Prisiminimų galybė... Tiek ir iš to meto kiemo draugų, tiek iš pradinės mokyklos ar vidurinės laikų prieš išvykstant mokytis į Kauną, Gruodžio konservatoriją. Nerūpestingai smagiai laikas praleistas. Smagūs žiemos bei vasaros sezonai, gamta. Dabar tai tik prisiminimai, kurie dar papildomai išlikę nuotraukų albumuose. Kiekvienas gyvename savus gyvenimus, tad natūralu, kad bendravimas yra išlikęs kažkur prisiminimų skrynioje.“
Mantas juokavo, kad vaikystėje tikrai netrūko nuotykių: „Koks padauža aš buvau: nubrozdintos alkūnės, kojų keliai, guzas ant kaktos. Tai dažnos pasekmės žaidžiant kieme, važinėjant dviračiu. Na, o šypseną kelią bendrai prisimenant vaikystę, atrodo, kad tai buvo taip nesenai. Esu ne vieną vasarą praleidęs kaime, šiek tiek už Druskininkų. Dzūkija turtinga tiek grybais, tiek uogomis, dėl to mane taip ir traukia sugrįžti. Tad natūraliai vis pasikartoja vaikystės prisiminimai, tik šį kartą gerokai po laiko. Bet visada smagu, nes širdyje šilčiausi prisiminimai išliks amžinai.“