Daugeliui iki šiol kyla klausimas, kodėl daugybę metų krepšinį žaidęs M. Kalnietis, baigęs krepšininko karjerą netapo treneriu ir pasuko į futbolą. Kalbėdamasis su A. Valinsku, Mantas atskleidė tiesą. Pasirodo, šiam sprendimui įtakos turėjo dvi priežastys – šeima ir Lietuva.
Atskleidė, kodėl netapo krepšinio treneriu
„Man visą gyvenimą žaidžiant krepšinį ir gyvenant užsienyje, teko su savimi imti šeimą – žmoną ir vaikus. Visada gyvenome kartu, bet buvo keli metai, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvome atskirai. Tai buvo sudėtingas laikas.
Tad praeityje aš projektavau ateitį taip, kad būsiu krepšinio treneris, bet vėliau supratau, koks gyvenimas laukia – vėl sėdi ant lagaminų, vaikai auga, o tu niekada nežinai, kada keisi komandą ir gyvenamąją šalį. Šie dalykai mane stipriai privertė pagalvoti, ar tikrai to noriu. Antra priežastis – meilė Lietuvai ir Kaunui. Tas namų ilgesys būnant užsienyje taip pat privertė suprasti, kad labiau noriu leisti laiką ir dirbti gimtinėje“, – atviravo M. Kalnietis.
Kaip pabrėžė Mantas, gyventi kitoje šalyje jis nė už ką nenorėtų – net ir žaisdamas užsienyje ir turėdamas vos 10 valandų „langą“, jis visada nusipirkdavo bilietą į Kauną ir nors trumpam grįždavo namo. Čia įsikūrė ir su savo šeima.
„Sakiau, kad mano žmona taps ta, kuri nustums krepšinį į antrą planą. Bet man pasisekė, kad atsiradus Mingailei, liko ir krepšinis“, – juokėsi jis.
Prisiminė pažintį su žmoną
Laidos vedėjui pasidomėjus, kaip juodu su Mingaile susipažino, paaiškėjo, kad to „kaltininkas“ – M. Kalniečio žmonos pusbrolis.
„Mano geriausias draugas yra žmonos pusbrolis. Jis atvažiavo iš Biržų žaisti krepšinį ir apsigyveno pas ją namuose. Tad iš pradžių aš eidavau pas jį, po to jis išvažiavo, o aš į tuos namus vis grįždavau. Draugavome du su puse metų, o 2009-aisiais susituokėme. Dabar labai džiaugiamės, nes mūsų vaikai auga, o kai kurie draugai dar tik sūpuoja savo vaikus. O mes jau vėl rokenrole“, – juokėsi M. Kalnietis.
Tinklalaidėje „Akis į akį“ nuskambėjo ir M. Kalniečio pasipiršimo istorija. Pašnekovas atskleidė, kad tąkart sužadėtuvių žiedui neišleido nė dešimties litų.
„Piršdamasis jai likau ištikimas sau – nupirkau vaikišką žiedą iš „Vaikų pasaulio“ už 7 litus. Neįsižeidė, nes ne tame laimė turbūt“, – teigė jis.
Ne paslaptis, kad krepšininkai dažnai vaizduojami kaip svajonių jaunikiai, tad nenuostabu, jog jų žavesys traukia ne tik žiūrovų žvilgsnius, bet ir pelno nemažai merginų dėmesio. Kalbėdamas apie tai M. Kalnietis pripažino, kad to išties netrūko.
„Kai pradėjau žaisti „Žalgiryje“, dėmesio tikrai būdavo. Net kai susipažinau su dabartine žmona, turėjau tokį įsivaizdavimą, kaip viskas turi būti. O kai visą dieną iš jos būdavo tyla, galvodavau – palauk, aš laukiu, kol man parašys ar paskambins, čia juk aš! Tad kai neparašė, truputį užgavo, – juokėsi jis. – Kaip geriausia atkreipti mano dėmesį? Turbūt ignoruoti.
Tad ši jos savybė jai turbūt padėjo. Tiesa, didžiausias įsiūčio priepuolis jai būna tada, kai kas nors pasako, kad jai labai pasisekė. Ji sako, kad čia man pasisekė.“
M. Kalniečiui kalbant apie asmeninį gyvenimą, A. Valinskas pasiteiravo – ar juodu su žmona Mingaile jaučiasi laimingi?
„Aš galvoju, kad labai, reikėtų dar ir jos to paklausti. Kai baigiau žaisti krepšinį, vaikai paaugo, vėl turime daugiau bendro laiko kartu. Mūsų mažiausiai dukrai devyneri, tad ypač vasaromis, kurias mes kartu leidžiame Nidoje, vaikams ten yra tiek laimės, kad tėvai nereikalingi ir mes turime savo laiko“, – pridūrė jis.
Išgyveno skaudžią netektį
Paprašytas prisiminti ryškiausią savo gyvenimo įvykį, buvęs krepšininkas prisiminė akimirką, kai mirė jo tėtis. Tuomet jam buvo 24-eri, jis buvo ką tik grįžęs su rinktine iš Pasaulio vyrų krepšinio čempionato, kur pelnė bronzą.
„Tėtis ilgą laiką sirgo. Mano vyriausia dukra buvo tik pakeliui į šį pasaulį. Ir jie prasilenkė. Tas momentas... kai dar laikiau jį už rankos ir... jo nebėra“, – pasakojo M. Kalnietis.
Buvęs krepšininkas dalinosi, kad vėžiu sirgusiam tėčiui buvo būtina nuolatinė priežiūra, atsisakė daug organų, jam buvo tiekiamas papildomas deguonis. Likusios gyventi dienos sparčiai tirpo...
„Nespėjau keisti tų deguonies balionų. Patraukiau jo kaukę ir paprašiau, kad truputį pataupytų deguonį, nes po ranka balionų daugiau neturim. O jis mane pasiuntė ant trijų raidžių. Ir už kokių penkių minučių išėjo. Vis dar nešiojuosi savyje tą momentą“, – pasakojo M. Kalnietis.
Geriausios akimirkos – su rinktinės marškinėliais
M. Kalnietis – tikrų tikriausias patriotas, kuris daugybę savo vasarų praleido vilkėdamas nacionalinės rinktinės marškinėlius. Kalbėdamas apie šį gyvenimo etapą, Mantas neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo bei gražiausiais karjeros momentais įvardijo būtent tuos, kurie buvo praleisti žaidžiant už Lietuvą.
„Norėčiau dabartiniams ir būsimiems krepšininkams palinkėti pajausti tą kaifą, kai laimi su Lietuvos rinktine, kai grįžti į Lietuvą, važiuoji gatvėmis atviru autobusu ir minios žmonių Rotušės aikštėje tave sutinka. Tie dalykai lieka visam gyvenimui.
Atsimenu, manęs visada klausdavo, kodėl aš žaisdavau rinktinėje, kodėl niekada neatsisakydavau. Gal tik baigęs karjera supratau, kad iš savanaudiškumo – nenorėjau niekam atiduoti tos vietos, nes ji ant tiek gera, ten taip malonu būti, kad stengiausi išnaudoti kuo daugiau kartų tai patirti. Tokių dalykų nenusipirksi – gali žaisti NBA, kalti po šimtą milijonų, bet reikia ir tokių akimirkų turėti. Neabejoju, kad Jonas Valančiūnas žais tol, kol galės, nes pas jį yra toks pats jausmas“, – įsitikinęs M. Kalnietis.
Tiesa, kalbėdamas apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir dar neseniai praūžusį Europos čempionatą, Mantas atskleidė, kad buvo skeptiškai nusiteikęs dėl šiųmetės Rimo Kurtinaičio kariaunos. Tačiau galiausiai jo požiūris kardinaliai pasikeitė.
„Atvirai pasakius, prieš čempionatą aš netikėjau Rimo Kurtinaičio komanda. Nepatikėjau jo taktika, nes paskutinį kartą mačiau tuos žaidimus „Chimki“ komandoje ir nežinojau gerai, kodėl taip yra žaidžiama.
Tačiau dabar nusiimu kepurę, padedu ant stalo ir žemai lenkuosi, nes žiūrint čempionatą mačiau mintį, idėjas, su kuo žaidžia, kodėl taip daro. Turiu pasakyti, kad visos trenerių dvikovos buvo laimėtos lietuvių. Net jei rungtynes pralošdavome, ne dėl to, kad treneris pralaimėdavo savo dvikovą“, – dalijosi M. Kalnietis.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
