Mantas pasidalino ne tik savo profesine patirtimi, bet ir asmeniniais išgyvenimais, atskleisdamas kitokią – jautresnę ir filosofiškesnę – savo pusę.
Komiko pradžia
Pirmiausia, Arūnas paklausė Manto apie pasirodymus, po kurių jis jaučia nusivylimą ir gėdą.
„Taip, labai skaudu. Yra tokių pasirodymų, kurių skausmą prisimenu iki šiol“, – atviravo Mantas.
Jis pripažino, kad tokiose situacijose jis jaučiasi atsakingas, nes pats suvokia, kad yra kaltas dėl nesėkmės.
„Visada gali rasti ką apkaltinti, bet giliai viduje supranti, kad kaltas esi tu pats“, – pasakojo komikas, pabrėždamas, kad svarbu daryti išvadas ir nenorėti patirti tokių situacijų ateityje.
Arūnas domėjosi, kiek laiko Mantas graužiasi po tokios nesėkmės ir kaip tai paveikia jo kasdienį gyvenimą. Mantas pripažino, kad jis dažnai galvoja apie tai, ką galėjo padaryti kitaip, nors iš tiesų tai jau nebesvarbu.
„Tai panašu į ginčus su antra puse, kai po visko tobulai sugalvoji, kaip „sunaikinti“ savo partnerį ginče, bet tada suvoki, kad pradžioje net tas klausimas nebuvo užduotas tinkamai“, – juokavo Mantas.
Kalbėdamas apie savo autoritetus Lietuvoje, Mantas paminėjo humoristus, kurie padarė didelę įtaką jo karjerai. Jis pats yra jaunesnės humoristų kartos atstovas, tačiau prisimena pirmuosius savo komedijos mokytojus:
„Pirmieji, kuriuos pamačiau, buvo Katleris ir Jankevičius. Jų laidą žiūrėdavau internetu ir iš jų mokiausi.“
Nors jis pats nebuvo didelis stand-up'o gerbėjas, tačiau matyti, kaip žmonės juokiasi iš natūraliai scenoje kalbamų dalykų, jį labai sužavėjo.
Komedija ir stand-up‘as Lietuvoje buvo nauja sritis, o Mantas prisimena laikus, kai įmonių renginiuose atlikdavo pasirodymus, o žiūrovai dar nesuprasdavo, ką jie iš tikrųjų mato.
„Tos situacijos būdavo lengviau užmirštamos, bet sunkiau būdavo, kai jau esi kurį laiką komedijoje ir nepavyksta“, – atviravo Mantas, kalbėdamas apie savo pirmuosius nesėkmingus pasirodymus.
Jis taip pat prisiminė, kad Lietuvoje stand-up‘as iš tiesų buvo kaip aukso grynuolis, kurį reikėjo nušlifuoti.
„Jau 90-aisiais mes turėjome stand-up'ą, tik jis buvo kaip aukso grynuolis, kurį reikėjo nušlifuoti“, – sakė jis. Tai, kad humoras šioje šalyje buvo pripažįstamas tik vėliau, aiškiai atskleidžia Manto meilę komedijai ir jos kūrybai, kurią jis seka nuo mažens.
„Aš žiūrėjau visus – Bingelį, Šilanską, Vižinį, Orlauską“, – pasakojo jis, pabrėždamas, kad visi šie humoristai užėmė svarbią vietą jo gyvenime.
Spektaklis su Arūnu Valinsku
Teatro scenoje neseniai A. Valinskas ir M. Bartuševičius pristatė naują komediją „Uošvis“.
Mantas atvirauja, kad sprendimas išbandyti save teatre jam kilo dar prieš penkerius metus. „Pagalvojau, kad norėčiau pabandyti suvaidinti,“ – prisimena Mantas savo mintis. Mokyklos laikais jis vaidino mokinių teatre, tačiau dabar scena ir užmojai – visai kiti.
„Mačiau, kaip mano kolegos pradėjo dalyvauti spektakliuose. Pavyzdžiui, Mantas Stonkus, kuris yra aktorius, ar Justinas Jankevičius, o net ir Rolandas Mackevičius pasuko į teatrą. Pagalvojau: „Jeigu jie gali, kodėl aš negaliu?“ Tada supratau, kad tik aš pats stabdau save“, – atviravo komikas.
Vis dėlto naujasis iššūkis Mantui nebuvo lengvas. Jis juokauja, kad teatro sceną atrado tuo metu, kai atsirado galimybė vaidinti su Arūnu Valinsku.
A. Valinskas negailėjo humoristinių pastebėjimų apie Mantą, pripažindamas jo gebėjimus įtikinamai suvaidinti net sudėtingas situacijas.
„Tau įtartinai lengvai sekasi vaidinti durną. Girtą vaidini taip įtikinamai, kad vienoje iš mūsų pirmųjų premjerų režisierius Balys Latėnas ir aktorius Arūnas Sakalauskas tave įvertino labai gerai. Sakė, jog taip talentingai suvaidinti „pripiešusį“ žmogų retai kada pavyksta net patyrusiems aktoriams“, – pasakojo Valinskas.
O kur slypi tokio talento paslaptis? Mantas juokauja, kad čia genetika: „Visas į tėtį.“ Tačiau vėliau rimčiau priduria, kad pasiruošimui pasitarnavo ir intensyvi analizė:
„Žiūrėjau daug „Farai“ laidų, stebėjau, kaip elgiasi išgėrę žmonės. Pradėjau nuo lietuviškos klasikos – „Saulės dievo“, „Nelaužyk striukės“. Stebėjau ir ką daro aktoriai filmuose, tačiau daug kas man atrodė nenatūralu. Išgėręs žmogus nesako protingų minčių – arba jas pasako visai kitaip.“
Mantas atskleidė, kaip pasipiršo savo žmonai
Laidoje M. Bartuševičius atvirai pasidalino savo istorija apie tai, kaip susipažino su savo dabartine žmona Ieva, bei paatviravo apie santykius ir ateities planus.
Arūnas uždavė klausimą: „Kaip susipažinai su savo dabartine žmona?“
Mantas juokavo ir papasakojo, kad su Ieva susipažino, kai jai dar nebuvo 18 metų ir viskas prasidėjo stovyklos metu.
„Aš dalyvavau stovykloje, kur studentai pasakojo moksleiviams apie studijas ir ji buvo viena iš moksleivių. Ji buvo iš tų, kurie skeptiškai žiūrėjo į viską“, – pasakojo Mantas.
Pasak jo, Ieva iš pradžių nesidomėjo jo pasakojimu ir nusprendė eiti į klasę su draugais kalbėti apie chemiją.
„Bet kai ji grįžo, parašė man žinutę, kad gailisi, jog išėjo ir kad jai labai patiko tai, ką pasakojau“, – pasakojo Mantas, pabrėždamas, kaip neįprastai prasidėjo jų bendravimas.
Arūnas, žinoma, negalėjo nepaminėti ir romantikos aspekto: „Ir tada tarp jūsų buvo chemija?“
Mantas atsakė su šypsena: „Jums jau seniai reikėjo daryti podcastą, Arūnai!“
Ir nors pirmieji pokalbiai buvo internetu, po pusmečio jie pirmą kartą susitiko gyvai.
„Mes pirmą kartą susitikome prie Taikomosios dailės muziejaus“, – prisiminė Mantas. Vėliau, po penkerių metų draugystės, būtent ten, prie muziejaus, jis ir pasipiršo.
„Buvo keista. Tą dieną, kai jau ruošiausi pasipiršti, iš pradžių išvedžiau pasivaikščioti šunį, o po to – Ievą“, – juokavo Mantas.
„Kai jau ėjome link Katedros, vis galvojau, kaip klauptis – ar yra skirtumas, ant kurios kojos? Jei klaupsiuosi ant kairės, ar tai nepagarbu? Jei ant abiejų – atrodysiu kaip maldaujantis arba išmaldos prašantis. Einame pro kioskelį, sakau:
„Gal atsigerti ką nors nusiperkam?“ Ji sako: „Kodėl tu negali kartu nueiti?“ Sakau, kad tu eik, o aš čia liksiu... Tuo metu greitai išsitraukiau telefoną ir pradėjau googlinti, ant kurios kojos reikia klauptis. Ji greit nusipirko ir grįžo, tai jau nespėjau išsiaiškinti – teko improvizuoti. Galiausiai priklaupiau ant dešinės.
Kai priklaupiau, pasipylė ašaros iš abiejų pusių, tada pradėjau kalbėti visiškas nesąmones. Buvo labai panašu į spektaklyje pasakytą: „Ar norėtum, jei galėtum ir turėtum galimybę?“ Bet Ieva iškart pradėjo linkčioti, tai supratau, kad pavyko“, – apie tai, kaip pasipiršo Ievai pasakojo Mantas.
Ateities planai
Kalbėdamas apie savo ateitį, Mantas pasidalino mintimis apie šeimos plėtros planus.
„Kol kas neplanavome vaikų. Nebijome pasakyti, kad esame karjeristai ir norime pasiekti kažką savo srityje“, – sakė jis. „Visada sakiau, kad vaikas turi atsirasti tada, kai yra tvirtas pamatas ir galiu jam užtikrinti 100 procentų meilės, o ne dalintis dėmesiu su projektais“, – kalbėjo Mantas, užsimindamas, kad galbūt artėja laikas ir tam tikriems gyvenimo pokyčiams.
Arūnas, žinoma, pateikė ir linksmą klausimą apie vaikų planus: „Kai atsiras projektų pabaiga, atsiras ir vaikų pradžia?“ Mantas atsakė su šypsena: „Jei ne vienas projektas, tai kitas. Vis parepetuojam.“
Jis taip pat pajuokavo, kad jam labiausiai patinka ne pats pasirodymas, bet repeticijos, kurios suteikia daugiau džiaugsmo.
Arūnas pasiūlė Mantas idėją pavadinti naują projektą „Mantas daro vaikus“, tačiau Mantas greitai atsakė: „Negaliu taip pavadinti, nes dar yra Katleris. Nežinau, ką jis planuoja.“
Arūnas tęsė pokalbį su klausimu apie Mantą ir jo žmoną:
„Skaičiau apie tavo žmoną – rimta, rimtos specialybės moteris. Už ko ji tekėjo?“
Mantas su šypsena atsakė, kad Ieva tekėjo už komiko, kuris buvo labai skirtingas nuo to, koks jis yra dabar.
„Aš buvau labai tingus. Gal net ne tingus, bet tiesiog neturėjau rutinos, tikslų, disciplinos“, – prisipažino Mantas. Pasak jo, santykių pradžioje jis buvo tas „gudrus tinginys“, kuris ieškojo lengviausių kelių į sėkmę. Tuo metu jis pastebėjo, kad Ieva buvo visiškai priešinga – dirbanti intensyviai ir rimtai investuojanti į savo ateitį.
„Ji dirbo tiek daug, kad man tapo gėda. Jai buvo labai svarbu tobulėti ir investuoti į save, o aš buvau tas, kuris investavo tik į krepšinio rungtynes ir traškučių pakelį“, – pasakojo Mantas.
Tačiau po tam tikro laiko jis suvokė, kad turi keisti savo gyvenimo požiūrį ir tai tapo jo stimulu pradėti rimtai dirbti ir kurti savo karjerą komedijoje.
„Iš to išsivystė mano darboholizmas – dabar man nebeegzistuoja darbo valandos“, – sakė jis, pridurdamas, kad net ir poilsio metu dažnai užrašinėja geras idėjas.
Po to Arūnas paklausė apie vieną iš Manto skambių pareiškimų „Instagram'e“, kur jis juokavo: „Galutinai nusprendžiau šiais metais kandidatuoti į jūsų mamų širdžių prezidentus.“
Arūnas paklausė, ar Mantas jaučia, kad patinka vyresnėms moterims. Mantas atsakė, kad labiau taiko į savo bendraamžių mamas, tačiau su šypsena pridūrė: „Ne jūsų mamai, bet gal labiau į savo bendraamžių mamas.“
A.Valinskas pasakė, kad jo žmona Inga buvo premjeriniame spektaklyje ir Mantas jai iš visų vaidinusių patikai labiausiai. „Ji pagal amžių galėtų būti tavo mama.“
„Žinot, ką ji man pasakė, kai užlipo ant scenos gėlės įteikti? Sako: „Genialu“, – atskleidė Mantas.
Mantas juokavo, kad jis yra numylėtinis močiučių, nes dar nuo bažnyčios laikų buvo žinomas kaip „angelėlis“, kai giedodavo psalmes. Tačiau jis pripažino, kad nepatinka vyresnės moterys ir kad labiau jam patinka „mamų auditorija“.
„Kai patarnaudavau bažnyčioje, visada svajojau tapti popiežiumi. Galvojau, kad tai būtų kaip darbo pokalbis ir galiausiai tampi popiežiumi“, – su humoru pasakojo Mantas, prisimindamas savo vaikystės svajones.
Pokalbis persikėlė į religijos temą ir Arūnas paklausė, koks yra Manto santykis su religija. Mantas atsakė, kad jo požiūris yra „įdomesnis, laisvamaniškesnis“. Jis pasidalino savo mintimis apie tai, kad jam atrodo egoistiška manyti, jog žmonės yra aukščiausia būtybė Visatoje.
„Neturiu įrodymų, kas tiksliai yra ta aukščiausia jėga, bet nenoriu tikėti, kad mes esame aukščiausia sąmonė“, – sakė Mantas.
Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
