„Šiemet net nespėjau suprasti, kad atkeliavo Motinos diena. Matyt labai esu įsisukusi į pavasarinius darbus, kad nespėjau pastebėti. Ta diena man labai ypatinga dėl to, kad už mamą nėra svarbesnio žmogaus“, – su šypsena kalba ji.
Daugiau nei 20 metų Laima laukė, kol ant rankų galės sūpuoti savo mažylę. Štai jau daugiau kaip metus ši svajonė išsipildžiusi.
„Motinystė yra nepakartojamas dalykas. Tu jauti atsakomybę, dėkingumą už tai, kad turi galimybę atlikti gyvenimo misiją. Manau, kad dauguma moterų, tapusios mamomis pirmosiomis dienomis jaučiasi labai ypatingos. Paskui jau tie jausmai truputį nurimsta ir viskas vėl stojasi į savo vietas“, – apie motiniškus jausmus prabyla pašnekovė.
Vėlyvos motinystės vaikas
Kalbėdama apie Motinos dieną, pašnekovė prisimena ir savo mamą bei vaikystę, kuri buvo be rūpesčių. Ji savo mamai dėkoja už supratingumą ir mokymą gyventi laisvai.
„Mano mamytė yra medicinos darbuotoja, bet jau išėjusi į pensiją. Jai šiemet sukaks 80. Mano mama nuostabi. Mes esame 3 seserys, aš esu jauniausias vaikas šeimoje. Niekada nebūdavo taip, kad nepasikalbėtume. Mano vaikystė apskritai buvo ta, kai buvo beveik viskas leidžiama. Nepamenu didelių draudimų... Mes žinodavome, kad turime laisves, džiaugsmus, bet tuo pačiu mes turime ir pareigas, todėl tikriausiai mums viskas būdavo labai paprasta“, – pasakoja moteris.
Ji sako mamai esanti labiausiai dėkinga už tai, kad niekada nekišo savo nuomonės ir leido savo gyvenimo kelią pasirinkti savaip. „Mes žinodavome, kada keliaujame darbuotis į daržą, sodą ar prie namų, o po to galime turėti laisvo laiko. Tas buvo iki pat studijų laikų. Tikriausiai pats neįtikimiausias dalykas buvo kai visi tėveliai aiškindavo kur kam studijuoti, tai mano mamos atsakymas buvo toks: „Vaikuti, klausyk savo širdies, nes niekas už tave atsakymo geriau nežinos“.
Šie žodžiai mane lydi iki šiol. Reikia pasitikėti savimi, savo pasirinkimais, nes žinai, kad visą gyvenimą tau reikės gyventi su jais“, – šypsosi atlikėja.
Pirmagimio, dukrytės Emilijos Laima susilaukė jau perkopus 40-metį. Tai, anot jos, puikiai supranta ir jos mama, kuri taip pat patyrė, kas yra vėlyva motinystė. Tačiau tėvų padarytos klaidos itin persiduoda vaikams – to paties moteris sako nenorinti kartoti su savo mažyle.
„Manęs mama susilaukė gan vėlai, būdama 37-erių metų. Aš buvau vėlyvos motinystės vaikas. Todėl ji mane puikiai suprato ir sakė, kad nieko čia nėra sudėtinga – vaikas augs ir užaugs. Manau, kad tėvų pavyzdys iš vienos pusės geras, iš vienos – blogas. Mano mama yra toks žmogus, kuris daug dirbo. Iš tos pusės man buvo gaila, kad daug jos nematydavau, išaugau su močiute.
Tėvai mums iš vienos pusės rodo, kaip daryti, iš kitos – kaip nedaryti. Bet džiugu, kai supranti, kad tavo vaikystė yra nuostabi ir negali pasiskųsti, kaip buvo blogai, kad tėvai buvo blogi ar kad kažko neturėjai. Mes važiuodavome savaitgaliais prie jūros, į zoologijos sodą ir visur, kur tik galėjom. Jie viską suspėdavo net ir sovietmečio nepritekliuje“, – patirtimis dalijasi ji.
„Dabar stengiuosi vaikui skirti kuo daugiau laiko ir nepraleisti nei vienos akimirkos, kai kas nors atsitinka pirmą kartą. Pirmi žodžiai, pirmi atsistojimai, pirmi guzai, pirmi užlipimai. Jie labai svarbūs“, – tikina moteris.
„Viskas ne taip, kaip įsivaizdavau“
Persikėlus gyventi į Vilnių ir susikūrus gyvenimą kiek rečiau aplankome artimuosius. Tą sako ir Laima – kelias iki namų tolimas, todėl dažnai tenka pasiilgti mamos, kuri visada laukia dukros aplankymų.
„Kadangi ilgą laiką gyvename Vilniuje, o atstumas pas mamą yra nemažas, tai ilgesys yra didelis. Kiekvienas jaučiame nuoskaudą, kad sudėtinga sugrįžti, jei artimieji yra toli ir man atrodo, kad tiems, kurie gyvena užsienyje, mūsų padejavimas, kad reikia pas artimuosius sukarti ilgą kelionę yra juokingas. Ypač kai dabar ant rankų sūpuoju mažylę, tai padejuoju, kad laiko rasti sunku. Tad visada, kai turiu laisvą minutę, lipu į automobilį žinodama, kad mama visada manęs labai laukia“, – šypteli ji.
Moteris sako, kad ją labai glumina socialiniuose tinkluose kuriamas „tobulos mamos“ paveikslas, kuriame mamos nerodo, kaip iš tiesų atrodo motinystė ir koks tai sudėtingas reikalas. O gal to nereikia, nes pasaulyje ir taip užtenka problemų?
„Mane išmuša iš vėžių tas tobulas visų kitų mamų pasaulis internete. Jos taip gražiai vaikus augina – atrodo, kad neturi jokių problemų – nei slogos, nei kosulio, jų vaikai gerai valgo, gerai auga. Ir kartais, kai tau kažkas nesiseka, pagalvoji, kodėl man kažkas negerai? Ta saviploka yra žudantis reikalas“, – pasakoja ji.
Tapus mama sušvelnėja ne tik moterys, bet ir vyrai. Reikia iš naujo išmokti pritaikyti savo gyvenimą prie mažylio režimo, prie jo norų. O geriausiai moko patirtis – tai geriausia pamoka į motinystę.
„Ne tik vyrai suskysta mažiuką pasiėmę ant rankų, bet ir mamos. Nieko nėra pasaulyje svarbiau už savo mažą „pipirą“ ir aš kaip karys kovotojas galėčiau pasiaukoti už savo vaiką.
Bet nustebau, kad viskas ne taip, kaip įsivaizdavau. Įsivaizdavau, kad motinystė – labai gražus dalykas ir kas čia reiškia truputį nepamiegoti. Po metų labai norisi miego, – juokiasi ji. – Pasirodo, galima eiti miegoti 9 vakaro ir keltis 5 ryto. Tada pamatai, kaip atrodo rytas ir kaip vakare nereikia net filmo. Atsirado nuovargis, kurio, nemaniau, kad bus.“
Atlikėja taip pat Motinos dienos proga kiekvienam žmogui siunčia ir linkėjimą, kurio neturėtume pamiršti. „Manau, kad senstant svarbiausia nepamiršti savo tėvų. Ne tik skambinti tada, kai tau pačiam kažko reikia, o skambinti kasdien, kad ir po kelis kartus. Ir kai jauti, kad jie pradeda kažką pamiršti, pradeda klaust po kelis kartus, prisiminti, kiek savo mažajam kažką kartojom. Kai mama paklausia jau 10 kartą to paties, reikia tiesiog pakartoti. Tik tiek, kad tada džiaugsmą pakeičia liūdesys. Mylėkime savo tėvus tokius, kokius juos turime“, – linki L. Tamulytė.
