Garsi poetė, žurnalistė, buvusi Seimo narė, aktyvi visuomenės veikėja, knygų ir dainų autorė D. Teišerskytė paskutiniu metu kovojo su klastinga liga – atsitiktinai aptiktu vėžiu.
Su operos solistu L. Mikalausku Dalią Teišerskytę ryšiai siejo nuo pat jo jaunystės – kaip tikina jis, moteris visada mokėjo prieiti prie kiekvieno žmogaus ir savo buvimu tik padėti.
„Pirmieji mano prisiminimai apie Dalią nusikelia į paauglystę Tauragėje. Tada buvau tik pradėjęs dainuoti kažkur daugiau nei tik klasėje. Vykdavo įvairūs poezijos vakarai, į kuriuos Dalia visada atvykdavo.
Ji buvo viena iš įvairių susibūrimų, organizacijų įkvėpėja, vedlė, kuri sugebėdavo žmones suburti. Ypač tai darydavo poezijos pagalba. Ji visada būdavo jaunimo susibūrimo vietose. Man jaunystėje ir netgi dabar Dalia yra tikras autoritetas.
Pamenu, jei vieną kūrinį padainuodavau, ji visada prieidavo ir pagirdavo mane, paskatindavo eiti toliau, nestovėti vietoje ir galvoti apie studijas“, – prisiminimais dalijosi operos solistas.
Kitus palaikė iki paskutinio atodūsio
Jau kiek ūgtelėjęs ir nuvykęs studijuoti į Kauną vyras buvo pakviestas dainuoti moterų klubo „Ad astra“, kurio vadovė buvo D. Teišerskytė , susitikime.
„Dalia pakvietė pasisvečiuoti, padainuoti. Ji visada spėdavo visur sudalyvauti ir prie savęs glausti kitus žmones, juos supažindinti su kitais, suvesti. Ji sugebėdavo prieiti ir prie jauno, paauglio, niekam nežinomo žmogaus ir, tuo tarpu, būti šalia daug pasiekusių žmonių.
Ji su visais rasdavo bendrą kalbą, visiems padėdavo. Dalia yra vienas iš tų žmonių, kurie mokėjo gyventi su žmonėmis ir tarp jų, ir mokėjo numirti“, – kalbėjo pašnekovas.
Moteris operos solisto prisiminimuose yra tas žmogus, kuris visada skleisdavo šviesą. Ji remdavo jaunuosius kūrėjus ne tik Vilniuje, bet ir kituose regionuose, jiems visada ištiesdavo pagalbos ranką.
„Niekas Daliai nebijodavo paskambinti, nes jie visi būdavo bičiuliai. Ji visą gyvenimą mokėjo būti šalia žmogaus, kuris nors ir gyvena regione, viduje savęs talpina didžiulį talentą. Ji labai greitai pamatydavo, kurie žmonės yra talentingi ir savo buvimu padėdavo jiems skleistis. Galima paskambinti kiekvienam regionui, savivaldybei, kuri turėdavo savo kūrėjų sambūrį – pamatytumėte, kad Dalia ir ten buvo lankiusis. Kaip ji visa tai suspėdavo, aš tikrai neįsivaizduoju, – teigė jis. – Bet ji visada būdavo.“
Dalijo save kitiems
Vyras taip pat papasakojo ir apie paskutinį judviejų susitikimą prieš dvi savaites. Prieš porą savaičių aktorė, autorė Nijolė Narmontaitė Vilniaus mažajame teatre pristatė septintąją savo knygą, kurios pristatyme apsilankė ir velionė D. Teišerskytė.
„Nors ir serganti, ji ten vis vien buvo. Paskutinį savo gyvenimo mėnesį ji aplankė keliolika miestų, ten pristatinėjo savo knygą, važinėjo į kitų autorių knygų pristatymus. Iki pat paskutinės akimirkos ji save dalijo kitiems, savo gyvenimą ji aukojo vardan kitų.
Man jos gyvenimas yra pavyzdys. Ji rodė, kad sugeba išsunkti save iki paskutinės syvos ir išdalinti kitiems. Laimė, jei taip pavyksta numirti... – neslėpė jis. – Nes būni prisilietęs prie kiek įmanoma daugiau gyvenimų, o aplink save ji sugebėjo turėti patį didžiausią žmonių būrį.“
L. Mikalauskas atskleidė, kad vieno dalyko prieš moters mirtį padaryti nesuspėjo:
„Tarėmės su Dalia, kad ji atvažiuos į kaimą manęs su žmona aplankyti. Tarėmės laiką ir taip nesusitarėme. Yra tam tiktų dalykų, kurių atidėlioti negalima, reikia imti ir daryti. Arba taip ir nepavyks to padaryti, kaip ir rodo šis pavyzdys.“
Užuojauta visiems ją vertinu šiems. Tai didelė netektis.
