Laidoje „Pasikalbėkim“ žurnalistė Renata Šakalytė kalbina politikos apžvalgininką Liną Kojalą (31). Nors ir dažnai žiniasklaidoje šmėksteli jo pavardė, turbūt ne visi žino, ką iš tiesų veikia jo vadovaujama insititucija Rytų Europos studijų centras.
„Mes esame tai, kas Anglijoje ar Amerikoje būtų pavadinta „thinktank“ ir turbūt net tikslaus lietuviško pavadinimo neturime. Dažniausiai sakome „analitinis centras“ – organizacija, kuri atlieka akademinio ir analitinio pobūdžio tyrimus, bet tai nėra universitetas. Mes esame tarp universiteto ir kitų institucijų ir nagrinėjame tarptautines, ekonomines aktualijas ir saugumo klausimus“, – paaiškina vyras, pridurdamas, kad jų komandą sudaro apie 20 žmonių.
„Dirbti centre pradėjau 2013-aisiais, vadovu tapau 2016 metais. Centre galima vadovu tapti dviems kadencijoms, tad neseniai buvau paskirtas antrai kadencijai“, – apie pirmuosius žingsnius centre užsiminė jis.
Tikriausiai joks užsienio politikos įvykis neapsieina be Lino Kojalos komentaro. Jo vardas viešojoje erdvėje skamba itin dažnai.
„Mano kryptis jau ryški gan ilgą laiko tarpą ir džiaugiuosi, kad ji įdomi ir žiniasklaidos atstovams, ir plačiajai visuomenei. Aišku, dažnai tos priežastys nėra tokios smagios ir malonios kaip kad dabar karinė invazija į Ukrainą ir tas temas tikrai nėra malonu aptarinėti, tačiau reikia tą daryti. Taip pat dėstau ir studentams ir tuo labai džiaugiuosi, nes turiu tarptautinę studentų grupę, kadangi mano dėstomi kursai yra anglų kalba. Studentų būna ir lietuvių, ir iš įvairiausių pasaulio kampelių – ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos šalių. Kiekvieną pusmetį matai vis skirtingus žmones, skirtingas perskpektyvas, patirtis. Būna smagu ir įdomu“, – atvirauja jis.
Nors ir dažnai L. Kojala sulaukia replikų, kad jis atrodo lyg pats būtų studentas, jis tai mato kaip pliusą dėstant ir mokant jaunus žmones. „Gal tai ir palengvina darbą, nesukuria nereikalingo barjero ir neverčia žmonių jaustis sukaustytais. Todėl manau, kad mano dėstomi dalykai daugiau yra seminarų formate, mes daug kalbamės ir kartu diskutuojame, todėl tų barjerų sugriovimas anksti kurso pradžioje yra tikrai labai svarbus dalykas. Mokslas nėra vienpusis procesas – aš pats iš studentų išgirstu naujų idėjų, naujų prieigų prie problemų ar požiūrio kampų, apie kurias nebuvau linkęs pagalvoti“, – tikina vyras.
Prezidento Valdo Adamkaus įtaka
Kaip teigia pats pašnekovas, jo kelias į socialinius mokslus, politiką driekėsi gan nuosekliai. Jau 9-10-oje klasėje jis žinojo, kad įdomiau nosį įkišti į socialinių mokslų knygas, skaityti apie politiką ir istoriją. Tačiau vienas įvykis jį privertė nuspręsti, kad jis norėtų savo gyvenimą sieti su politika.
„Turėjau man labai didelę įtaką padariusį įvykį – apsilankymą pas prezidentą Valdą Adamkų, tuo metu buvau 11-oje klasėje. Prezidentas sukvietė moksleivius iš įvairiausių Lietuvos kampelių tiesiog pasikalbėti apie mokyklą, jos problemas. Pamenu, kad man tai paliko labai didelį įspūdį. Pats prezidentas labai šiltas žmogus, nors ir po vizito į užsienį buvo pavargęs, vis vien mums skyrė daugiau negu valandą – su kiekvienu pasisveikino, kiekvienam pasirašė ant knygelės. Po to įvykio man nekilo abejonių dėl politikos mokslų“, – šypsosi jis.
„Jis tikrai labai orus žmogus. Jis prezidentinę pagarbą užsitarnauja vos tik tada, kai tu prie jo prieini. Tas man paliko be galo didelį įspūdį. Tuo pačiu tas orumas negali būti pavadintas „užriestanosišku“. Jis bendravo su vienuoliktokais... – trumpai nutyla pašnekovas. – Supratau, kad man be galo svarbu suprasti, kas yra ta prezidento figūra.“
Iš tiesų apie prezidentą V. Adamkų Linas Kojala kalba tik su susižavėjimu. Jis tikina besidžiaugiantis, kad iki šiol net ir senyvame amžiuje jam rūpi šių dienų aktualijos, kad jis pergyvena dėl karo Ukrainoje ir viso regiono saugumo ir ateities.
Taip pat ne paslaptis, kad ir rinkdamas savo komandą, Liną Kojalą į prezidentūrą kvietė ir dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, šio pasiūlymo pats pašnekovas atisakė.
„Tada turėjau pasirinkimą – likti šalia politikos, ar priimti tą pozicijos atsakomybę. Dabar esu šalia politikos, tiesioginis įsitraukimas man nėra reikalingas. Mano manymu, tuo metu mano geriausia kryptis buvo ta, kurią pasirinkau. Juolab aš mačiau, kaip auga mano centras, mačiau, kad jame atsiranda daugybė naujų žmonių, idėjų. Supratau, kad galiu prisidėti prie tam tikrų politinių sprendimų būdamas greta politikos, bet netiesiogiai“, – pasakoja vyras.
Daugelis žmonių nori, kad Linas Kojala taptų valstybės vadovu, tačiau ar jis puoselėja tokią svajonę? „Svajonės ar ambicijos tapti prezidentu neturiu. Man atrodo, kad būtų šiek tiek arogantiška norėti būti prezidentu, kai reikia beveik dešimtmečio, kad konstitucikai galėčiau juo tapti. Aišku, gyvenimas keičiasi, bet man patinka tai, ką aš darau ir turiu gausybę darbų, kuriuos per artimiausius kelioliką metų noriu įgyvendinti“, – šypsosi politologas.
Prabilus apie karą Ukrainoje, pašnekovas pastebėjo, kad lietuviai išties turi kuo didžiuotis. Mūsų vaidmuo padedant ukrainiečiams kovoti ne tik už savo šalį, bet ir už Europą, yra tikrai džiuginantis dalykas.
„Lietuvos vaidmuo šio karo akivaizdoje tikrai yra džiuginantis – nuo „Bayraktar“ iki savanorių, gausaus būrio, priimančių pabėgėlius ir tų, kurie aukoja. Man atrodo, kad tai geriausias įrodymas, kad ne tik valstybės institucijos įsitraukia, bet kad ir kiekvienas iš mūsų tikrai gali turėti didžiulį poveikį. Tikriausiai visi labai džiaugiamės iš ukrainiečių girdėdami, kad jie jaučiasi ne vieni, nes mato, kad yra didžiulis palaikymas. Turbūt mes patys suprantame, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už savo namus, bet ir už visų mūsų saugumą, todėl suprantame būtinybę padėti jiems“, – apie lietuvių suvokimą apie grėsmę kalba jis.
Žiūri futbolą be alaus bokalo
Tikriausiai kostiumas jau yra tapęs L. Kojalos vizitine kortele. O ar vyras kada nors rengiasi treningus, net jei kartais tenka ir savaitgaliais dirbti? „Darbo dienomis kostiumas man uniforma, kurios negalima atsisakyti, nes jei ateini paprasčiau apsirengęs, tai kyla tokia rizika – atsiranda koks nors interviu, ar tam tikrų svečių užsuka. Darbo dienomis – sunkiai, savaitgaliais – galbūt rečiau koks treningas su kapišonu atsiduria, bet būna“, – šypsosi politologas.
Be domėjimosi politika ir šių dienų aktualijomis vyras sako itin mėgstantis futbolą. Tiesa, žiūrėti, nes pastaruoju metu nėra tiek daug laiko. „Labai mėgstu futbolą. Tai irgi su politika susijęs dalykas, bet to galima ir neakcentuoti. Anksčiau pažaisdavau, dabar mažiau tenka, bet labai mėgstu žiūrėti. Tikrai Lietuvos rinktinė nedažnai džiugina pergalėmis, bet yra ta komanda, kurią palaikau. Esu mūsų futbolininkų palaikyti ne kartą važiavęs į užsienį. Tam tikra prasme tai hobis“, – atvirauja jis.
Tačiau nors ir tipinis futbolo stebėtojas gal ir būtų vyras su alaus bokalu prie televizoriaus, pats L. Kojala sako alkoholio beveik nevartojantis.
„Su žmona taip susiklostė, kad neturime polinkio alkoholiui. Nesame taip apsisprendę visiškai nepriliesti prie lūpų svaigiųjų gėrimų, bet taip atsitiko, kad visiškai nevartojame abudu. Aišku, paauglystėje buvo visko“, – tikina vyras.
Birželio 26-ąją vyras su savo žmona, gydytoja rezidente, tapsiančia psichiatre Ieva Radzevičiūte šventė pirmąsias vestuvių metines. Vyras sako, kad net nepastebėjo, kaip greitai prabėgo tie pirmieji metai.
„Kartais pasikalbame, kad nespėjome net pajausti – ką tik organizavome, o jau prabėgo metai. Aišku, tai nėra ilgas laiko tarpas, bet vis vien per tą laiką nutiko labai daug įvykių globaliu mastu, kurie veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Tikriausiai tie visi įvykiai viską labai greitina. Bet man atrodo, kad niekas per daug nepasikeitė – čia gal skamba banaliai, bet jei žmogumi pasitiki ir su juo nori matyti ateitį, tai tas formalus žingsnis labai didelio pokyčio nelemia. Aišku, ramiau dėl ateities“, – šypsosi jis.
O kokia gi ta Ieva ir kaip klostosi L. Kojalos vedybinis gyvenimas?
„Šių dienų kontekste, pavyzdžiui, apie Vladimirą Putiną ji kartais turi daugiau ką pasakyti, nei aš, – juokiasi jis. – Mes aišku čia juokais sakome, bet labai sunku suvokti asmenį, kuris priima tokius sprendimus, asmenį, kuris veda į priekį savo armiją, kad ji įvykdytų tai, kas vyko Bučoje. Čia jau santykis su politologija labai ribotas. Manau, kad jos profesija šiandien be galo aktuali – išgyvenus pandemiją daugybei žmonių lieka tik netektys, psichologinis spaudimas, traumos, o nebendravimas tikrai apsunkina net ir darbą specialistams. Tų problemų nemažėja, o dabar dar prisidėjo ir nerimas dėl karo, tad Ievai netrūks veiklos.“
Nors ir abu gyvena itin judrius ir užimtus gyvenimus, laiko pabūti kartu jie abu suranda. Kaip sako pats vyras, Ieva mielai domisi dalykais, kurie domina ir jį patį.
„Ieva labai smalsi – jai įdomu tai, kas mano veiklos spektre. Patarimų man duoda, labai palaiko ir tą labai vertinu. Kas gi daugiau palaikys, nei artimieji. Ji, aišku, nebijo kartais pasakyti tam tikrų dalykų, kuriuos galima apšlifuoti. Tikrai nereikia vien panegirikos, bet malonūs žodžiai visada labai padeda“, – sako vyras.
Pasirodo, kad ir pora susipažino labai paprastai – per socialinius tinklus. „Parašiau knygą „Europa“ apie Europos ateitį, iššūkius ir Ieva, dar tuo metu buvusi medicinos mokslų studentė, tą knygą perskaitė ir nusprendė autoriui parašyti žinutę, nors mes iki tol net nebuvome bendravę. Ji parašė žinutę padėkodama, kad parašiau tokią aktualią knygą. Mane tai labai maloniai nuteikė, nes buvo džiugu, kad žmogus, kuris iš visiškai kito pasaulio, atrado laiko perskaityti tokią knygą ir ne tik ji pasirodė įdomi, bet ir dar nusprendė parašyti knygos autoriui. Taip užsimegzė pokalbis“, – šypteli L. Kojala.
„Tikrai nenuvylė tas susitikimas gyvai, gal jei ir būtų nuvylęs, tikrai šiandien nebūtume šeima. Man buvo labai džiugu, kad mes tą pokalbį raštu galėjome pratęsti ir žodžiu ir kad jis nei kiek neneutrūko“, – apie pirmąjį susitikimą atvirauja pašnekovas.
O kokia gi Ievos savybė jį labiausiai žavi? „Pirmoji savybė ir buvo tas noras į pasaulį ir gyvenimą žvelgti plačiai, nesusiaurinti savęs iki profesinio lauko. Matau kasdien, kad ji nori augti, tobulėti ir suprasti, gilintis, skaityti. Man tai labai patiko ir supratau, kad mes vienas kitą galėsime praturtinti. Paskui mane labai sužavėjo ir visa kita puokštė pozityvo, todėl apie ją galiu pasakyti tik gerus žodžius.“
„Kartais traukia priešingybės, gal ir tie aštresni kampai kartais padeda sėkmingai būti kartu ir padėti tapti stipria šeima. Mūsų atveju yra labai stiprus bendrų dalykų matymas, bendras požiūris į gyvenimą, sutampantys charakterio bruožai. Pas mus nėra tokių skirtumų, kad jei susipykstame, net nežinome, dėl ko. Tikiuosi, kad to ir nebus. Nesakyčiau, kad susipykstame – susiginčijame, bet labai švelniai“, – sako jis.
Visą interviu su Linu Kojala žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt laida, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
„Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą rasite ir TV3 televizijos „Facebook“ paskyroje.
