„Čia mergina rašo. Istorija ilga ir sudėtinga. Susipažinome jauni – abiem buvo po 20 metų, viskas rutuliojosi labai greitai. Jis atrodė tobulas – skraidžiau lyg ant sparnų. Po vienuolikos mėnesių draugystės susituokėme.
Aš visuomet buvau veikli ir darboholikė, mano dienotvarkė – suplanuota minučių tikslumu, tad laisvo laiko turėjau labai mažai, o namie būdavau retas svečias. Tuo tarpu mano vyras, dabar jau buvęs, kaip paaiškėjo vėliau, buvo be darbo, nors nuolat kartodavo, kad turi begalę reikalų – susitikimų, pasitarimų, darbo. Prie viso to dar pridėjo savo „hobius“: futbolą, žvejybą, motociklus ir t. t.
Finansinius reikalus tvarkėmės atskirai – jo iniciatyva susitarėme, kad moka tas, kas kviečia į pramogas: kavinę, koncertą, barą. Spėkite, ar jis nors kartą pasiūlė kažkur nueiti?“, – istoriją pradėjo skaityti E. Karalienė.
Visa lietuvės santuoka buvo paremta melu
Į tai moteris per daug dėmesio nekreipė, mat pati buvo labai užimta, vertino laiką namuose, tačiau vos pradėjus lauktis pirmagimio, ji pradėjo pastebėti tam tikrus neatitikimus vyro pasakojimuose: „darbo“ jis turėjo labai daug, bet dažnai būdavo ne ten, kur sakydavo. Tačiau mokėjo viską taip pateikti, kad ji likdavo kalta – esą gadina staigmenas, yra per daug smalsi.
„Kai gimė vaikas, sumažėjo pajamos – pristabdžiau darbus, teko prisidėti prie išlaidų lygiomis dalimis. Ir tada prasidėjo – kaip jam viskas blogai, kaip sunku, kokia aš esu nedėkinga, kad jis „dirba“ ir dar turi rūpintis namais. Viską nurašiau stresui – juk atsirado kūdikis, pasikeitė gyvenimas.
Vaikui paaugus, grįžau į darbus, situacija kiek stabilizavosi. Ir tada – dar vienas smūgis: sužinojau, kad sergu onkologine liga. Pasaulis sugriuvo per akimirką. Pasakiusi šią žinią vyrui, pamačiau tikrąjį jo veidą“, – laišką tęsė Elena.
Per savaitę nukrito visos kaukės. Paaiškėjo, kad vyras visus tuos metus nedirbo. Jo „pajamos“ – iš kitų moterų, su kuriomis palaikė ryšius. Ir jos, kaip ir moteris, atsiuntusi laišką, manė, kad yra vienintelės.
„Kai bandžiau aiškintis, pagaliau išgirdau tiesą. Nebebuvo nė bandymo liūliuoti, sakyti „viskas bus gerai“, „pasikeisiu“. Jo žodžiai buvo tokie: „O kam tu tokia – serganti, su vaiku – reikalinga? Geriau jau toks kaip aš, negu nieko. Kai numirsi, kas tave palaidos? Aš pas kitas einu, nes tu šiandien net kambarių nesiurbei.“
Galiausiai, sužinojusi vienos iš jo „haremo“ moterų adresą, sukroviau visus jo daiktus ir nuvežiau jai. Su malonumu viską pasiėmė. Tą pačią dieną padaviau skyrybų dokumentus, pakeičiau spynas.
Skyrybos truko beveik trejus metus – jis kabinosi prie visko, prie ko tik galėjo. Bet šiandien jau penkeri metai, kaip esu išsiskyrusi. Gyvenu svajonių gyvenimą, su vaiku keliaujame, apie jį net nebekalbame. Turėjau ne tik alfonsą, bet ir narcizą.
Liga pasitraukė dar skyrybų metu. Visoms linkiu niekada nesutikti tokio žmogaus ir niekada nenuleisti rankų – net kai pasaulis slysta iš po kojų. Esame stiprios tiek, kiek pačios tikime savimi“, – klausytojos laišką užbaigė Elena ir pridūrė, kad tokios istorijos išgirsti ji tikrai nesitikėjo, o Saulius jai tik paantrino.
„Power Hit Radio“ laidos „Šok į kelnes“ klausykite šiokiadieniais nuo 7 valandos iki 11 valandos ryto.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
