Pamatykite:
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai visą mėnesį iki liepos 6-osios turės galimybę išrinkti garsiausią Lietuvos istorijoje porą, praktiškiausią asmenybę, laiką pralenkusią moterį, gražiausią padėką Aukščiausiajam už istorines pergales ir svarbiausią šūkį šalies istorijoje.
Balsuoti kviečiama čia: www.tv3.lt/liepos6/rinkimai
Prašmatniausiu baliumi Lietuvos istorijoje tapti pretenduoja:
- Lucko suvažiavimas
Europos didikai į šį miestą rinkosi aptarinėti rimtų reikalų – 1429 m. Senajam žemynui vis labiau grasino turkai, pamažu besiskverbę į kontinento gilumą.
Diskutuoti apie jų grėsmę į Lucką suvažiavo Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Danijos ir Švedijos karaliai, Maskvos didysis kunigaikštis, totorių chanai, austrų hercogai, Livonijos ir Teutonų ordinų atstovai, popiežiaus įgaliotinis. Tačiau pagrindinės suvažiavimo figūros buvo Šventosios Romos imperatorius Zigmantas I Liuksemburgietis, Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Kad kalba eitųsi sklandžiau, buvo surengtos ir didikų vertos vaišės, kuriose dalyvavo apie 15 tūkstančių žmonių. Pasak kronikų, jie suvalgė bent 300 jaučių ir dar po kelis šimtus stumbrų, elnių ir avių, o viską užgėrė šimtais statinių midaus, vyno ir alaus. Savaime suprantama, iš auksinių ir sidabrinių taurių.
Nežinia, kiek padėjo vaišės, bet suvažiavimo būta produktyvaus. Valdovai vieningai sutarė ne tik dėl koordinuotų veiksmų turkų grėsmei atremti, bet ir dėl to, kad Vytautui atėjo laikas pagaliau tapti Lietuvos karaliumi.
- Vilniaus balius
Paskutiniojo Jogailaičių valdovo Žygimanto Augusto sesuo Kotryna XVI a. viduryje neabejotinai buvo viena geidžiamiausių nuotakų visoje Europoje. Jos rankos siekė ir Prūsijos kunigaikštis, ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus sūnus, ir Švedijos princas, ir liūdnai pagarsėjęs caras Ivanas Rūstusis.
Nepaisant tokio dėmesio, Kotryna Jogailaitė ištekėjo tik sulaukusi 36-erių. Jos motina ir brolis jaunikio ieškojo vangiai, o ir pati princesė nedegė noru tekėti. Visgi dešimčia metų jaunesnio švedų princo atkaklumas galop padarė savo.
Natūralu, kad ir būsimosios Švedijos valdovės vestuvių puota buvo iš tiesų karališka. Pasakojama, kad Žemutinėje Vilniaus pilyje šventė tęsėsi savaitę, o per ją išragauti visi įmanomi delikatesai. Trūko nebent gulbės pieno.
Pasakojama, kad svečiai iš baliaus išsiskirstė priblokšti jo prabangos. Juolab, kad XVI a. Švedijai dar buvo labai toli iki vienos turtingiausių pasaulio valstybių titulo. Juokaujama, kad Kotryna į Švediją netgi atsivežė šakutę. Galbūt todėl šioje šalyje ji iki šiol taip prisimenama ir gerbiama.
- 1791 metų Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių šventė
Mažai dokumentų visame pasaulyje savo reikšme prilygsta Gegužės 3-iosios Konstitucijai. Anksčiau savo pagrindinį įstatymą pasirašė tik Jungtinės Valstijos, tad Abiejų Tautų Respublikos gyventojai tikrai turėjo kuo didžiuotis ir girtis.
Konstitucijos priėmimo metinių proga surengta ir pirmoji valstybinė ATR šventė. Pastaroji prasidėjo iškilminga bažnytine procesija, kurios metu pati Konstitucija miesto gatvėmis keliavo ant auksinės pagalvės.
Vakarinėje šventės dalyje ūžė visi – nuo bajorų iki eilinių miestiečių. Minios grožėjosi išskirtinėmis iliuminuotomis dekoracijomis, linksminosi prie prabangių pietų stalų ir buvo pilni optimizmo dėl ateities. Deja, kitų Gegužės 3-iosios iškilmių teko laukti iki moderniųjų laikų.
Kuris istorinis Lietuvos balius, skaitytojų manymu, vertas prašmatniausios puotos šalies istorijoje titulo, galėsite sužinoti liepos 6 dieną, Kernavėje, kur nuo 19.30 val. rinksis Karaliaus Mindaugo iššūkį įveikę baidarininkai, atplaukę Nerimi nuo Vilniaus. Iškart po to jų lauks tradicinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Daugiau apie Karaliaus Mindaugo iššūkį ir registraciją sužinosite čia: www.tv3.lt/liepos6
