Pamatykite:
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai visą mėnesį iki liepos 6-osios turės galimybę išrinkti garsiausią Lietuvos istorijoje porą, praktiškiausią asmenybę, prašmatniausią balių, gražiausią padėką Aukščiausiajam už istorines pergales ir svarbiausią šūkį šalies istorijoje.
Balsuoti kviečiama čia: www.tv3.lt/liepos6/rinkimai
Labiausiai laiką aplenkusia Lietuvos moterimi tapti pretenduoja:
Ponia Plikusova (arba Plikienė), didiko Plikio žmona
Nors istoriniuose šaltiniuose Plikusova nėra dažnai minimas asmuo, Lietuvos istorijoje ji yra iš tiesų išskirtinė. Tai yra pirmoji moteris lietuvė, kurios vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Maža to, ji paminėta anksčiau nei Vilnius ar Kernavė.
„Ji minima garsiojoje 1219 metų Lietuvos-Voluinės sutartyje. Toje pačioje sutartyje pirmą kartą minimas ir Mindaugas. Pokštaudamas galiu pasakyti, kad šis paminėjimas ženklina moterų atsiradimą Lietuvoje. Šaržuoju, bet mes ir pirmą miesto paminėjimą istoriniuose šaltiniuose vertiname kaip miesto atsiradimą“, – nominacijos priežastį paaiškina profesorius Alfredas Bumblauskas.
Bona Sforca, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto motina
Galingos Italijos hercogų Sforcų giminės atžala Bona ištekėjo už Žygimanto Senojo ir, būdama 26 metų, tapo Lenkijos karaliene bei Didžiąja Lietuvos kunigaikštiene.
Nors su Žygimantu Senuoju ji susilaukė sūnaus ir keturių dukterų, vien tylios motinos vaidmeniu ji nesitenkino. Jauna, bet valdinga iš Italijos atvykusi ponia į Lietuvą atgabeno mūsų šaliai naują Italijos kultūrą ir verslumą.
Būtent Bonos Sforcos nuopelnu galima vadinti ir prieskonių atsiradimą bei itališkos virtuvės įtaką lietuviškai kulinarijai, ir tai, kad maistą valgome naudodamiesi šakutėmis. Taip pat su ja į Lietuvą atkeliavo ir kitos mados, kaip, antai, puoselėjami rūmų parkai ar atviros ponių iškirptės.
Tačiau kulinarijos, etikos ir estetikos naujovėmis jos įtaka nesibaigė. Būtent Žygimanto Senojo žmonai ir Žygimanto Augusto motinai priskiriama iniciatyva Lietuvoje įvykdyti valakų reformą, po kurios Lietuvoje buvo sueuropintas žemių valdymas.
Grafaitė Emilija Pliaterytė – lietuviškoji Žana d‘Ark
Garsių ir išsilavinusių didikų šeimoje gimusi Emilija nuo mažens buvo ugdoma geriausių mokytojų, buvo imli istorijai ir matematikai. Be to, ji buvo puiki jojikė, fechtuotoja ir šaulė. Šeima, kurioje ji augo, rūpinosi ir savo pavaldiniais, todėl Emilija turėjo nemažai progų pabendrauti su valstiečiais ir dalintis su jais savo žiniomis.
Bręstant 1831 metų sukilimui prieš Rusijos imperiją, ji kartu su pusbroliu Cezariu ėmėsi iniciatyvos, ir, vadovaudami šimtams ginkluotų vyrų, paskelbė sukilimo pradžią bei pirmaisiais mėnesiais sėkmingai kovojo su rusų pajėgomis.
Nors jai buvo sudėtinga įsitvirtinti vyrų dominuojamoje kariuomenėje, kapitono laipsnį užsitarnavusi jauna mergina mūšiuose pasižymėjo sumanumu ir drąsa. Tą liudija ir jos nenoras atsitraukti į Prūsiją kartu su sunkioje padėtyje atsidūrusiomis sukilėlių pajėgomis – Emilija pareiškė, kad už Lietuvą kovos tol, kol bus gyva.
Jaunoji sukilėlė, norėdama miškais atsitraukti į Lenkiją, iš kurios ketino tęsti kovą, išseko, susirgo, ir, sužinojusi apie galutinį sukilėlių pralaimėjimą, nebepajėgė ištverti ligos.
Kas, skaitytojų manymu, taps laiką pralenkusia moterimi Lietuvos istorijoje, galėsite sužinoti liepos 6 dieną, Kernavėje, kur nuo 19.30 val. rinksis Karaliaus Mindaugo iššūkį įveikę baidarininkai, atplaukę Nerimi nuo Vilniaus. Iškart po to jų lauks tradicinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Daugiau apie Karaliaus Mindaugo iššūkį ir registraciją sužinosite čia: www.tv3.lt/liepos6
