Kiekvieną sekmadienį – nauja kryptis, nepažintas maršrutas ir dvi visiškai skirtingos patirtys. Kelionių šou „Metam monetą“ per kelis sezonus tapo tikru hitu bei neatsiejama žiūrovų savaitgalio tradicija, kuri ne tik kviečia keliauti kartu su laidos herojais, bet ir įtraukia į azartišką likimo žaidimą.
Vienas monetos metimas, ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Herbas ar skaičius? Tik moneta nulemia, kuriam iš vedėjų atiteks komforto ir prabangos kupinas savaitgalis su neribotu biudžetu, o kuriam teks suktis iš padėties su vos 100 eurų kišenėje, pasitelkiant kūrybiškumą ir išmonę.
Pamatykite:
Ketvirtajame sezone, kurio premjera – jau šį sekmadienį, du draugai lankysis ten, kur ir patys dar nėra buvę. Tolimasis Taivano Taipėjus, kvapą gniaužianti Turkijos Kapadokija, spalvingoji Italijos Kalabrija ar prabangusis JAE Dubajus – tai tik kelios naujo sezono kryptis, kurias aplankys Leo ir Bružas.
O prieš prasidedant naujajam sezonui, Leonardas ir Audrius atveria savo kelionių dienoraščius – nuo smagiausių nutikimų iki didžiausių iššūkių.
Kokia buvo netikėčiausia kelionės kryptis, kurią rekomenduotumėte aplankyti bent kartą gyvenime?
Leo: Vienas iš įspūdingiausių mano prisiminimų yra Kapadokija. Nors tai – Turkijos dalis, ši vieta atrodo tarsi visiškai atskiras pasaulis. Stulbinantys uolų dariniai, primenantys dievų kūrybos vaisių, atrodo neįtikėtinai – tarsi būtum atsidūręs kitoje planetoje. Ir visa tai – dar įspūdingiau, kai auštant saulei danguje pakyla šimtai oro balionų! Kartais užtenka tik stebėti šį reginį nuo žemės, bet, jei turi galimybę pats pakilti į dangų, tai tiesiog nepakartojamas jausmas.
Bružas: Vienareikšmiškai – netikėčiausia kryptis buvo Taipėjus, Taivanas. Praėjusiuose laidos sezonuose dažniausiai rinkdavomės artimesnes šalis, kurias pamėgę ir lietuviai keliautojai, tad ši išvyka buvo visai kitokia.
Ir labai verta dėl daugybės priežasčių: išskirtinio maisto, unikalios kultūros, visiškai kitokio gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, ten žmonės nepalieka po savęs nė menkiausios šiukšlės – priešingai nei kai kurie turistai iš Europos. Tai parodo ne tik sąmoningumą, bet ir duoda pamoką mums visiems.
Kokia šalis dar liko nepaliesta jūsų kelionių sąraše, tačiau jau seniai svajojate ją aplankyti?
Leo: Esu tikras šilumos mylėtojas – su šalčiu tikrai nesame geriausi draugai. Tačiau keista, kad mane jau seniai traukia Patagonija – tas atšiaurus, vėjuotas ir kartu nepaprastai gražus pasaulio kampelis Argentinos pietuose. Patagonija man visada atrodė tarsi kitas pasaulis – laukinis, nepažintas, kviečiantis tyrinėti. O viena iš didžiųjų mano svajonių – ekspedicija į Antarktidą. Nors ten šalta, mane vilioja to krašto didybė, tyla, atšiaurumas ir žmogaus beveik nepaliesta gamta.
Bružas: Japonija – tai šalis, kurią jau seniai svajoju aplankyti. Ši kryptis domina ne tik mane, bet ir mano sūnų. Po kelionės į Taivaną noras dar labiau sustiprėjo – pastebėjau, kiek daug taivaniečiai yra perėmę iš japonų kultūros: tiek estetikos, tiek santūrumo.
Tai kelia dar didesnį smalsumą. Vis dėlto sąraše yra ir daugiau krypčių – norėčiau pamatyti Centrinę Ameriką, o gal net nuvykti į Mongoliją. Kiekviena iš jų intriguoja savaip.
Koks patiekalas iš jūsų kelionių buvo pats skaniausias?
Leo: Kai su šeima keliavome po Kiniją, viename vietiniame prekystalyje kepė Pekino antį – tas skonis tikrai įstrigo atmintyje. Panaši patirtis pasikartojo ir Taivane, Jilano regione, kur turėjome progą paragauti legendinio vietinio šefo ruoštos Pekino anties iš Vyšnių slėnio – tikras gurmaniškas potyris! Be to, tame restorane buvo ir kitų įdomių patiekalų – nuo medūzų iki moliuskų, kurių anksčiau nė nebuvau matęs.
Bružas: Labiausiai įsiminė steikų vakarienė Turkijoje. Ten mums atnešė net apie 15 skirtingų steikų rūšių, nors mes jau po pirmojo buvome sotūs! Nepaisant to, lėkštės vis keliavo ant stalo viena po kitos. Nors dėl tokio kiekio pasidarė šiek tiek nepatogu, skonis buvo tiesiog fantastiškas.
Be kokio daikto (išskyrus pasą) niekada neišvykstate į kelionę?
Leo: Anksčiau niekur neišvykdavau be universalaus peiliuko su daugybe funkcijų. Tačiau kažkur jį pamečiau... O gal tiesiog pasikeitė mano požiūris. Dabar man visiškai pakanka vieno, bet labai patikimo daikto – plieninio azijietiško šaukšto. Tokio, kokius Azijoje žmonės naudoja valgydami sriubas.
Radau jį seniai, kažkur Azijoje – jis tvirtas, ilgaamžis ir labai universalus. Su juo galiu ne tik valgyti sriubą, bet ir ką nors pasipjaustyti. O svarbiausia, kad jis kompaktiškas ir be jokių problemų praeina oro uosto patikras. Toks mažas daiktas, bet kelionėse – tikras gelbėtojas.
Bružas: Kai kas į keliones vežasi pusę spintos ar net kavos aparatą, o aš visada pradedu nuo šventosios trijulės: dantų šepetėlio, apatinių ir kojinių. Pas katalikus – Šventoji Trejybė, o pas mane – švarūs dantys ir sausi padai. Jei šitas rinkinys lagamine – jau galima užkariauti pasaulį!
Koks buvo didžiausias kelionėje patirtas iššūkis, privertęs išlipti iš komforto zonos?
Leo: Visai neseniai viena iš labiausiai lauktų kelionių prasidėjo tikrai ne taip, kaip tikėjausi – tiesiog košmariškai. Į Taivaną atskridau jau sirgdamas – dar iš vakaro pakilo temperatūra, o visą ilgą skrydį drebėjau nuo šalčio. Vos nusileidęs, turėjau iškart filmuotis oro uoste, bet jaučiausi taip blogai, kad ten buvau tarsi ne aš – tik mano kūnas.
Ir vis dėlto, tą pačią dieną įvyko kažkas visiškai netikėto. Atsitiktinai atsidūriau vietinėje mugėje, kur pirmiausia gavau... peilių masažą! Tada pamačiau kažkokį meteorito fragmentą – šalia jo vietiniai atliko keistas, bet labai įdomias apeigas. Galiausiai sutikau senolį, tradicinės akupunktūros meistrą, kuris dar ir savotišku būdu mane „sutaisė“. Visa tai įvyko per vieną dieną – ir nors pradžia buvo tikrai klaiki, viskas baigėsi kaip tikrame nuotykių filme.
Bružas: Nuo vaikystės daug keliauju, tad esu pripratęs prie įvairių situacijų. Žinoma, kartais gali nutikti sveikatos problemų – baisiausia, kai skauda skrandį, karščiuoji ir atrodo, kad tuoj nualpsi. Tokios situacijos tikrai nemalonios.
Bet per „Metam monetą“ keliones kol kas pasisekė tokių nemalonių dalykų išvengti. Tikiuosi, kad niekad nenutiks kas nors labai ekstremalaus... Pavyzdžiui, jei reiktų visą dieną vaikščioti su nemaloniu ir itin rimtu „incidentu“ kelnėse – tada jau būtų rimtas iššūkis (juokiasi).
Kokioje keisčiausioje situacijoje, susietoje su kalbos barjeru, jums teko atsidurti?
Leo: Kadangi daug keliauju, esu įsitikinęs – susikalbėti galima su bet kuo, bet kur. Svarbiausia ne kalba, o nusiteikimas. Jei atsipalaiduoji, parodai geranoriškumą, tinkamai pasirenki intonaciją ir pasitelki gestus, bendrą kalbą rasi net su pingvinu! Kartais kūno kalba pasako kur kas daugiau nei žodžiai, todėl kelionėse viskas įmanoma, jei esi atviras ir nebijai bendrauti.
Bružas: Aš visada pirmiausia kalbu lietuviškai – net ir pačiame pasaulio pakrašty. Ir, patikėkite, kažkokiu būdu vis tiek pavyksta susišnekėti! Jei kalba neveikia, tada į pagalbą pasitelkiu visą kūną – rankų mostus, mimikas, pirštų rodymus... Bet esmę visada perteikiu – ko reikia, kur eiti, ką valgyti. Žodžiu, kalbos barjerai manęs nestabdo, tik skatina kūrybiškai bendrauti.
Koks buvo pats netikėčiausias vietinis paprotys, kurį teko išbandyti kelionėje?
Leo: Esame nemažai keliavę po musulmoniškas šalis, tad ne kartą teko matyti mistinius dervišų šokius. Tačiau viena įsimintiniausių patirčių nutiko visai neseniai, prieš metus, Stambule. Netikėtai gavome kontaktą, ir mums pavyko patekti į slaptą dervišų susibūrimą. Tai, apie ką seniai svajojau, tapo realybe.
Žodžiais sunku apibūdinti tą patirtį – jautiesi lyg užhipnotizuotas, o siela virpa iki ašarų. Tai – ne šiaip šokis, o gili meditacija, apeiga, kurią stebint tarsi persikeli į kitą, dvasingesnį pasaulį.
Bružas: Kelionėse visada susiduri su pačiais įvairiausiais ritualais – kartais keistais, kartais įspūdingais, o kartais tiesiog priverčiančiais nusišypsoti. Vieną konkretų išskirti būtų sunku, bet būtent šie kultūriniai skirtumai daro kiekvieną šalį ypatingą.
Nesvarbu, ar tai religinių apeigų garsai, gatvėse deginami smilkalai, ar vietiniai maisto ritualai – kiekviena detalė atskleidžia kažką naujo apie pasaulį. Man tai – vienas gražiausių kelionių aspektų.
Kokioje įsimintiniausioje vietoje jums teko apsistoti?
Leo: Negalėčiau neįvardinti Kapadokijos. Ši vieta unikali ne tik dėl įspūdingų gamtos darinių, bet ir dėl ypatingos istorijos. Tai – regionas, kuriame žmonės gyveno urvuose nuo neatmenamų laikų. Jie slėpėsi, kūrė bendruomenes, o dabar šios vietos pavirto į unikalius viešbučius.
Visa ši urvų architektūra – ne šiaip griuvėsiai, o puikiai išvystytos, prabangiai įrengtos erdvės, kurios išlaiko autentišką dvasią.
Mes gyvenome viename iš tokių viešbučių, kuris buvo ne tik komfortiškas, bet ir pribloškiančiai įdomus. Sunku tiksliai nusakyti tą pojūtį, tačiau jautiesi taip, tarsi būtum sugrįžęs į urvinio žmogaus laikus, tik šįkart – apsuptas visų šiuolaikinių patogumų. Tai – savotiška laiko kapsulė, kurioje vienu metu jauti ir saugumą, ir stiprybę, o kartu ir tam tikrą mistiškumą.
Bružas: Kapadokija buvo tikra atradimų vieta. Mes buvome apsistoję vietoje, kur kambariai įrengti tarsi išskaptuotuose uolose – tai buvo visiškai neįprasta ir labai įdomu!
Jei galėtumėte duoti tik vieną patarimą keliautojui, kas tai būtų?
Leo: Keliaujant į svetimą šalį reikia nieko nesitikėti. Tai padeda išlaikyti atvirumą ir pasiruošimą įvairioms situacijoms. Antra, svarbu viską daryti nuoširdžiai ir eiti su šypsena, kad ir kas benutiktų. Net jei dingsta lagaminai ar atsitinka kažkas neplanuoto, reikia turėti aiškų žinojimą, kad nėra problemų, kurių neįmanoma išspręsti.
Ir paskutinis, bet labai svarbus dalykas – visuomet turėti nedidelį kiekį vietinių grynųjų pinigų. Net ir mažos pagundos ar netikėti atradimai gali būti visur aplinkui, o vietiniai pinigai tikrai pravers tokiuose momentuose.
Bružas: Svarbu išmokti būti atviram ir be išankstinių nusistatymų, priimti žmones tokius, kokie jie yra. Reikia stebėti pasaulį su atviromis akimis ir širdimi, mėgautis skirtingų kultūrų įvairove, jų gyvenimo būdu ir tradicijomis, nesistengiant nieko pakeisti ar teisti už jų pasirinkimus.
Tai – kelionės esmė: ne tik atrasti naujas vietas, bet ir suprasti bei gerbti žmones, kurių gyvenimo būdas gali skirtis nuo mūsų.
„Metam monetą“ – jau nuo gegužės 4 dienos, sekmadieniais, 19:30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
