Laidoje svečiuosis buvęs Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius ir žymus advokatas, daugelį kartų dirbęs su gaujų bylomis – Valdemaras Bužinskas.
Prieš prasidedant Sovietų Sąjungos griūčiai, 1990-aisiais Lietuvos teritorijoje jau veikė nusikalstamos grupuotės. Ir nors sovietinė sistema neigė organizuotą nusikalstamumą, realybė buvo kiek kitokia.
Įvairios nusikalstamos grupuotės klestėjo ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir miesteliuose. Sostinę valdė „Vilniaus brigada“, Kaune baimę sėjo „daktarai“ ir „daškiniai“, Klaipėdoje siautėjo Sigitas Gaidjurgis. Šiauliuose ryškų kriminalinį pėdsaką paliko „Princai“, o Panevėžyje – berniukai iš Tulpių gatvės.
Grupuotės skyrėsi
Tiesa, grupuotės buvo skirtingos. V. Bužinskas laidoje pastebės, kad jei „Vilniaus brigada“ turėjo daugiau intelekto ir užmegzdavo ryšius su verslininkais, o štai Panevėžio gaujos buvo žinomos dėl savo brutalios jėgos.
„Tuo metu man teko lankytis Panevėžyje – ore tiesiog tvyrojo baimė. Net ir dabar matau pustuštes gatves, o kai atidarai duris į kavinę, ten sėdi keli žmonės baimės kupinomis akimis. Neva, kas tu toks, ar ne gaujos narys?“ – sakys V. Grigaravičius.
Tiesa, jei kas nuspręsdavo pakeisti gyvenimą ir iš kriminalinių gaujų pasitraukti, tokie nariai užsitraukdavo vadeivų rūstybę. Kam ausį nupjaudavo, ką žiauriai sumušdavo ar nukankindavo, o kam dėl tokio noro tekdavo atsisveikinti ir su gyvybe…
Peržengė ribą
Silpna nepriklausomybę atgavusios Lietuvos valstybės teisėsaugos sistema suteikė sparnus „Vilniaus brigadai“ ir jos vadeivai B. Dekanidzei. Nuo 1988-ųjų Lietuvos kriminalistams puikiai žinomi „brigadininkai“ savo nusikalstamą epopėją pradėjo nuo reketo, apgaulių su valiutomis. O atsiradus galimybei privatizuoti valstybinį turtą, „Vilniaus brigada“ tiesiog suklestėjo.
Vis dėlto, liepdamas nužudyti žurnalistą Vitą Lingį, „Vilniaus brigadai“ vadovavęs B. Dekanidzė peržengė ribą – kelio atgal nebebuvo.
„Lingys buvo nužudytas dėl to, kad sąžiningai vykdė savo žurnalistinę pareigą. Jis kėlė į viešumą visus šiuos faktus, abejones, principingai apie juos rašė. Jei gerai pamenu, jis buvo perspėtas, jo buvo prašyta sumažinti apsisukimus ir nespausdinti įvairių straipsnių. Tačiau jis visiems šiems grasinimams nepakluso ir už tai buvo nužudytas“, – sakys A. Paulauskas.
Netrukus po to B. Dekanidzė buvo pasodintas į kalėjimą, ir nors sklandė kalbos, kad jo tėvas Georgijus Dekanidzė bando padaryti viską, kad sūnus nuo bylos išsisuktų, to padaryti nebepavyko.
Įtempta situacija
Situacija tuo metu buvo tokia įtempta, kad pareigūnai netgi sulaukė informacijos, kad mirti nuteistą sūnų Dekanidzės tėvas Georgijus pasiryžęs išgelbėti net susprogdindamas atominę elektrinę! Negana to, šios žinios atėjo iš užsienio.
Ši byla sulaukė tokio milžiniško susidomėjimo, kad net buvo transliuojama per televiziją. Visi su nekantrumu laukė, kada kovoje su organizuotu nusikalstamumu pagaliau bus parodytas tvirtas stuburas.
Visgi B. Dekanizdės mirtis buvo apipinta įvairiomis sąmokslo teorijomis. Oficiali versija – sušaudymas Lukiškėse. Taip pat kalbėta, kad sušaudymas įvykdytas miškelyje, kelyje Vilnius-Panevėžys. Kiti tikėjo, kad tėvas Georgijus „išpirko“ sūnų, ir šis už pinigus buvo paleistas į laisvę. Net pasigirdo kalbų, kad buvo palaidotas tuščias karstas…
Daugiau neįtikėtinų detalių apie B. Dekanidzę ir kitus ryškiausius mafijos veidus – jau šį pirmadienį, 19.30 val. per TV3, laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
