Šį sekmadienį projekto žiūrovai išvys jau trečiojo Lietuvos regiono – Dzūkijos – atstovų pasirodymus. Dalyvius vertins ne tik žiūrovai ir dirbtinis intelektas, bet ir komisija, kurią šįkart sudarys iš Dzūkijos kilę J. Lapatinskas ir renginių vedėjas Giedrius Leškevičius bei šiam regionui neabejingas aktorius Eimutis Kvoščiauskas.
O kol iki Dzūkijos karaoke vakarėlio dar liko kelios dienos, J. Lapatinskas nuoširdžiame interviu dalijasi prisiminimais iš televizijos projektų, pasakoja apie savo paties muzikinį kelią bei atskleidžia tai, kas jo gyvenimą užpildo dabar.
Ir pats savo kelią pradėjo nuo karaoke vakarėlių
Justinas yra sudalyvavęs daugybėje žinomų televizijos projektų – nuo „Dangaus“ ar „Didžiojo šou burbulo“ iki „Chorų karų“. O štai šio sekmadienio projekte jis užims sau mažiau įprastą vietą – šįkart jį pamatysime ne patį pasirodantį, bet vertinantį kitus.
„Komisijos nariu būti smagu, nes kritikuoti yra lengviau. Tačiau, mano požiūriu, komisija turi būti teisinga – jie negali sakyti jokio melo. Pavyzdžiui, jei mato, kad Lapatinskas prastai pasiruošė „Eurovizijai“, turi taip ir pasakyti“, – sako jis.
Anot Justino, iškart aišku, kas į savo pasirodymą įdėjo daug meilės, o kas pažiūrėjo į tai atlaidžiau. Tačiau vertinti karaoke atlikėjus dažnai yra lengviau, kadangi čia svarbiausios ne natos, o emocijos.
„Žmonės į karaoke eina ne pasiklausyti, o patys pasilinksminti. Būna, kad į natas jie ir nepataiko, tačiau nieko tokio! Karoke garantuoja užtikrintą, smagų vakarą. Gal su kažkuo pasijuoksi, gal kažkam paplosi. Karaoke – tarsi žaidimas“, – sako jis.
J. Lapatinskas ne tik pripažįsta ir pats savo karjerą pradėjęs nuo karaoke, bet dar ir tikina, kad tą daryti turėtų kiekvienas save gerbiantis atlikėjas.
„Druskininkuose nebuvo daug karaoke barų, todėl, kai persikėliau mokytis į Vilnių, kone kiekvieną savaitę eidavau į barą dainuoti karaoke. Iš pradžių eidavau vienas, o vėliau mūsų susirinkdavo net 30-40! Būtent tai padeda atlikėjui atsikratyti scenos baimės. Jei nori būti scenoje, tai yra labai svarbu“, – prideda jis.
Visur ieško gimtųjų Druskininkų
Justinas – pats tikriausias dzūkas, kilęs iš Druskininkų. Anot žinomo dainininko, tai – ne tik pačių dainingiausių žmonių kraštas, bet dar ir pačių geriausių.
„Lyginant su kitais regionais, mes, dzūkai, tarsi spintoje auginti – paprasti, nemokame meluoti, nieko neapgaudinėjame, nenorime išsišokti, galvojame, kaip daryti, kad mūsų šeimai būtų geriau. O štai balsingiausi esame todėl, kad pasiklydę miškuose dainuojame – tai padeda vieniems kitus atrasti. Tokios štai sunkios dzūkiškos sąlygos“, – juokiasi jis.
Didžiausias Dzūkijos pasididžiavimas, anot Justino, yra ne tam tikros konkrečios vietos, bet jausmai ir žmonės.
„Pirmiausiai tai – Čiurlionio miestas. Man nuostabu, kad jis vaikščiojo tomis gatvėmis. Taip pat ir Mikas Suraučius. Druskininkai man pirmiausiai yra žmonės, miškai, gilūs apmąstymai, pasivaikščiojimai. Tiesą sakant, Druskininkų ieškau visur – net ir Palangoje, žiūrėdamas į pušis. Kai atvykdavau į Druskininkus pavargęs, susikūprinęs, močiutė man sakydavo pakelti galvą ir pažiūrėti į pušų viršūnes – iškart dingdavo visi rūpesčiai. Man tai – namų jausmas“, – sako jis.
Būtent Druskininkuose Justinas pradėjo ir savo muzikinį kelią. Tiesa, buvo viena problema – iš pradžių jis visiškai neintonavo.
„Manau, kad jei kažką gyvenime darai, turi daryti pilna koja. Todėl, vos atsikėlęs žinodavau, ką turiu išmokti – jei to nepadarydavau, grauždavo sąžinė. Pastebėjusi tokį didelį mano norą dainuoti, viena mokytoja su manimi labai daug dirbo – mes visko išmokome kartu. Todėl dabar ir pats jaučiu pareigą padėti. Žinau, kad jei yra noro, vadinasi, viskas įmanoma. Tokiems žmonėms jaučiuosi galintis net ir dūšią atiduoti. O jei kas nesistengia – ačiū, aš irgi turiu, ką veikti“, – šypsosi jis.
Po „Dangaus“ pasikeitė viskas, tik pats Justinas pripažįsta to nesupratęs
Vėliau Justino gyvenime sekė daugybė televizinių muzikinių projektų, kuriuose jis kaupė patirtį. Anot jo, tai – labai svarbu, nes, kol esi jaunas, klausai tik kitų. O įgavęs patirties, savo idėjomis – kaip šių metų „Auksiniuose svogūnuose“, kuriuose J. Lapatinskas įkūnijo skrydžiui į Marsą pasiruošusį Remigijų Žemaitaitį – jau gali dalintis ir pats.
„Anksčiau net ir dainuodamas karoke aš labai drebėdavau, tačiau dabar viskas pasikeitė. Patirtis kitaip ir neatsiranda – tik per dalyvavimą. Juk ir pats savimi negali pasitikėti be patirties. Tas, kuris kaupia patirtį, tą darys ilgai, tačiau jo sėkmė visada bus pelnyta“, – įsitikinęs jis.
Bene geriausia patirtimi Justinui tapo ir realybės šou „Dangus“, į kurį jis pateko vos baigęs mokyklą.
„Atsimenu, kaip per seną televizorių žiūrėdavau „Dangų“, ir kaip pats norėdavau ten save išbandyti. Labiausiai mane skatino vidinis noras dainuoti ir tai, kad scena yra mano vieta. Tikrai nemaniau, kad ten bus labai lengva, ar kad užsidirbsiu daug pinigų. Tiesą sakant, gal net būtų buvę geriau, jei tada, būdamas jaunas, būčiau pasirinkęs paprastą darbą. Atlikėjo gyvenimas yra kupinas įvairiausių iššūkių, streso. Bet, deja, jau viskas – pasirinkau“, – sako J. Lapatinskas.
Tapęs šio projekto nugalėtoju, J. Lapatinskas džiaugiasi spėjęs įšokti į paskutinį traukinį prieš socialinių tinklų populiarumo erą. Tiesa, jis taip pat pripažįsta ir tai, kad anuomet savo populiarumo nemokėjo tinkamai išnaudoti.
„Kadangi buvau labai jaunas, nesupratau, kas vyksta – ištaškiau populiarumą, padariau klaidų. Tačiau man buvo tik 19 metų! Galėjau iškart kepti albumus ar daryti turus, tačiau ne tas galvoje buvo. Po pergalės projekte viskas buvo kitaip, bet tik aš vienas to nesupratau – man viskas buvo taip pat“, – pripažįsta dainininkas.
O štai susirgti žvaigždžių liga Justinui niekuomet neleido griežta mama: „Jei grįžai į Druskininkus, vadinasi, palieki visas žvaigždes. Atsimenu, grįžęs po „Dangaus“, susitikau su draugais pasėdėti. O tuomet gavau mamos žinutę, kad 21.30 val. turiu grįžti namo arba duris bus užrakintos (šypsosi). Manau, kad mama padėjo man išlikti arčiau žemės.“
Kuo Justinas gyvena šiandien?
Kasdienybė su menišku žmogumi, anot dainininko, nėra lengva. Priešingai – tai kelia nemažai iššūkių.
„Su ne vienu atlikėju esu kalbėjęs – po koncerto grįžti euforijoje, bet tada yra namai, ir juose reikia tvarkyti, pavyzdžiui, indaplovę. Tai – tamsioji pusė, kurios visi, dirbantys įprastus darbus, nesupras. Bet ir nereikia, kad suprastų. Anksčiau labai to norėjau, dėl to plėšiausi. Bet dabar suvokiu, kad ir pats nežinau, ką reiškia darbas ofise“, – mintimis dalijasi jis.
Justinas pasakoja, kad taip, kaip jo žmona laukia savaitgalio, jis pats dažniausiai svajoja apie pirmadienį. Tai – jo ramybės diena. Tuo tarpu nuo ketvirtadienio gyvenimas užverda – prasideda koncertai, o jų palydovas neretai tampa ir stresas.
Todėl laisvalaikiu Justinas dažniausiai save atranda veiklose, kurios nė kiek nesusietos su muzika.
„Medituoju meistraudamas, besitvarkydamas, vaikščiodamas ar sportuodamas su žmona. O kadangi jau šilčiau, tikrai norėsiu kažką nuveikti ir su medžiu“, – pokalbį baigia jis.
„LT Karaoke“ – jau šį sekmadienį, 19.30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
