Pirmą kartą žiūrėjau juostą dar būdamas paauglys ir nieko nesupratęs galiausiai užmigau. Tačiau po keletos metų, nusprendęs peržiūrėti visą M. Scorsesės filmų biblioteką, iš naujo atradau „Kuždesių salą“ ir galiausiai suvokiau, kodėl kūrinys yra liaupsinamas tik mistinių ir galvą apsukančių filmų mylėtojų ratuose. Filmui trūksta paties žiūrovo gebėjimo tiek atsipalaiduoti, tiek įtempti smegenis ir sekti kiekvieną pagrindinio veikėjo žingsnį.
Kitaip sakant, išlaikyti ribą tarp pasinerimo į iliuzijų ir mistikos pasaulį ir išlikimo realybėje.
Siužetas
Leonardo DiCaprio įkūnijamas federalinis maršalas Tedis Danielsas – užsispyręs pareigūnas, atvykęs į nuošalią psichiatrinę ligoninę Naujosios Anglijos pakrantėje (leisiu atspėti salos pavadinimą patiems). Šioje įstaigoje visuomenei pavojingus, tačiau nepakaltinamus nusikaltėlius, savotiškais metodais išgydyti bando paslaptingas Beno Kingsley'io įkūnijamas daktaras ir jo ištikimų medikų ir ginkluotų apsaugos darbuotojų brigada.
Tedis ir jo naujasis partneris Chuckas (blogiukų kailius Halko pavidale įprastai karšiantis Markas Ruffalo) atvyksta į salą tik su viena misija – išsiaiškinti, kur iš įstaigos be žinios dingo savo vaikus nužudžiusi moteris. Tačiau, kaip įprasta, daug atsakymų reikalaujantys pareigūnai sulaukia tik dar daugiau klausimų. Besikapstydamas salos paslaptyse vis giliau, Tedis pradeda nebesuvokti, kas tikra, o kas – tik akių dūmimas.
Čia privalau padėti tašką. „Kuždesių sala“ yra vienas tų filmų, kuriuos geriausia žiūrėti, žinant apie juos kuo mažiau. Ši juosta nėra ta, kurią iš karto pamilsite ar imsite nekęsti. Ši juosta vers suglumti, mąstyti, tada pasimesti, tada vėl susimąstyti ir taip, regis, be pabaigos...
Tas nelemtas „Instagramo“ filtras
Pagal to paties pavadinimo Denniso Lehane'o romaną sukurta „Kuždesių sala“ – ketvirtas L. DiCaprio ir M. Scorsesės bendras „kūdikis“. Dėl filmų apie gangsterius dažniausiai atpažįstamas režisierius gavo progą parodyti kiek kitokią savo pusę, ko rezultatas – vizualiai bene įspūdingiausias jo filmas. Nors kai kurios vieno veikėjo patiriamos haliucinacijos ir atrodo lyg sumontuotos telefonine programele ir „pagražintos“ Instagramo efektais, tačiau tiek aplinka, tiek kostiumai ir grimas leidžia lengviau įsigyventi į filmą ir pajausti šaltą ir atšiaurią jo atmosferą.
Kiek dvejopus jausmus kelia ir pagrindinių aktorių vaidyba. Ganėtinai pasimetęs tarp asmenybės šuolių atrodė ir pats Holivudo titanas L. DiCaprio, kuriam, daugelio teigimu, už šį vaidmenį turėjo atitekti „Oskaras“. Čia drįsiu nesutikti su šiuo pareiškimu, nes tiek „Facebook“ įkūrėją įkūnijęs Jesse'is Eisenbergas, tiek apdovanojimą su karaliaus Jurgio VI vaidmeniu nuskynęs Colinas Firthas tais metais pasirodė daug geriau ir užtikrinčiau. Laimė, kur jėgų pagailėjo Holivudo rykliai, ten su kaupu atidirbo mažosios žuvelės. Kiekvienas antro plano aktorius žinojo savo vietą ir puikiai išpildė savo vaidmenis.
Pateisinama savidestrukcija
Tedis Danielsas, kaip dauguma M. Scorsesės protagonistų, yra įvairiausių aplinkybių priverstas save naikinti tam, kad pasiektų savo tikslą. Pašaliniam stebėtojui ši savižala (nebūtinai fizinė) gali atrodyti kaip psichiškai nesveiko žmogaus bruožas, tačiau režisierius geba pateisinti tokį elgesį, tai darydamas, atrodo, tik vienam žiūrovui.
Ši individualaus ryšio su veikėju iliuzija verčia žiūrovą tikėti kiekvienu jo žingsniu, net jei jis ir atrodo beprotiškas. „Geruose vyrukuose“ (angl. „Goodfellas“) mes matėme tiek savo, tiek šeimos narių saugumo nepaisančius nusikaltėlius, o „Paskutiniame Kristaus gundyme“ (angl. „The Last Temptation of Christ“) nesuprantamas galėjo pasirodyti Jėzaus Kristaus pasiaukojimas dėl juo netikinčios visuomenės. Taip ir čia, M. Scorsese geba įtikinti, kad nuolatinis Tedžio bėgimas paskui nematomą priešą ir sveiko proto praradimas yra vienintelis kelias, pasiekti tikslą.
Galbūt todėl finalinė filmo scena kerta taip stipriai. O kokia ji, paklausite jūs. Na, negaliu atimti malonumo patirti šios kelionės patiems. Tačiau puikiai tai galite padaryti jau šį šeštadienį, įsijungę TV3 televiziją. „Šeštadienio gero kino vakare“ – „Kuždesių sala“. Filmas, kuris praturtins ir užpildys, tačiau tuo pačiu vers pasijausti tuščiais.
„Kas blogiau? Mirti esant pabaisa, ar gyventi esant doru žmogumi?“.
