Anot Kšištofo, didelės jų gimtadienio šventės – gan retas reiškinys. Daugybę gimimo dienų profesionalūs krepšininkai praleido aikštelėje, treniruodamiesi arba dalyvaudami varžybose. Dideliems vakarėliams jie tiesiog nebūdavo galimybių, tad šventė apsiribodavo vakaru su šeima.
„Gimtadieniai mums tikrai svarbūs, kaip ir kiekviena šventė. Bet šis gimtadienis bus išskirtinis, kadangi su broliu būsime išvykę iš Lietuvos. Nieko didelio neplanuojame, turbūt vėliau susirinksime ir atšvęsime su gimine ir šeima“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kšištofas.
Brolių Lavrinovičių gimimo diena sutampa su niūriosiomis metų progomis – Visų šventųjų diena ir mirusiųjų kapų lankymu. Vis dėlto slogios nuotaikos nuo gimtadienio šventės brolių neatbaido – kaip sako Kšištofas, jiedu prie to yra pripratę.
„Per gimtadienį važiuojame į kapines, matome ten degant daug žvakučių. Brolis vis juokauja, kad visi žmonės taip švenčia mūsų gimtadienį, – šmaikštauja pašnekovas. – Nuo vaikystės pripratome prie aplinkybių, kitaip savo gimimo dienos neįsivaizduojame.“
Šie metai broliams atnešė tiek įvairių patirčių, tiek įvairių potyrių. „Šie metai mums buvo labai darbingi, turime labai daug projektų. Smagu, kad vaikai auga, džiugina, žmonos kol kas šalia. Viskas klostosi gerai.“
Panašumai ir skirtumai
Nors panašią išvaizdą broliai neretai panaudoja laidydami juokelius, daug panašumų kalbant apie jų charakterius surasti būna sunku. Visgi bendrą kalbą jiedu moka atrasti.
„Charakteriai mūsų ganėtinai skirtingi, bet mūsų vertybės vienodos – tiek auklėjimas, tiek bendravimo ypatumai.
Aš labai laimingas, kad turiu tokį brolį. Turiu ir ko iš jo pasimokyti, džiaugiuosi, kad jis manęs niekada nepavedė ir nepamiršo pasveikinti. Nė vienas nėra idealus, bet vertinu visas jo savybes ir labiau koncentruojuosi į pliusus – minusus juk galima pataisyti“, – juokiasi jis.
Gali pasirodyti, kad brolių santykiai – kone tobuli: jiedu nekovoja dėl dėmesio, niekada nesivaržė dėl merginų, vienas kitame stengiasi įžvelgti tik pliusus. Vis tik Kšištofas priduria, kad jie neretai pasipykdavo, dažniausiai – krepšinio aikštelėje. Pykčio pasitaiko ir dabar.
„Aš esu šiek tiek atsakingesnis, brolis gal daugiau aktyvesnis, tad to ir daugiau pasimokau. Papildome vienas kitą, mokomės vienas iš kito drąsos, ryžto. Visas gyvenimas yra mokymasis, tobulėjimas, to iš vienas kito ir semiamės.
Jei matau, kad brolis nori įrodyti savo tiesą, leidžiu jam. Vis tik gyvenimiška patirtis lemia, kad ilgai pykčio nelaikome – po penkių minučių vėl tampame geriausiais draugais“, – šypteli pašnekovas.
Visgi staigmenų, kaip šmaikščiai tikina pašnekovas, broliai vienas kitam nerengia.
„Nesame kažkokie staigmenų mėgėjai. Su žmonomis būname romantiški, bet esame gan žemiški, daugiau realistai. Nėra taip, kad vienas kitą dažnai stebintume – staigmenoms dažnai reikia ir kūrybos, ir laiko. Mums svarbiausia staigmena yra tada, kai žmonės nepamiršta mūsų pasveikinti ir kai galime vienas kitam skirti laiko. Tai pats maloniausias dalykas“, – neslepia jis.
„Mes palazdavojam vienas kitą, patraukiame per dantį. Kaip ir tėvas mus“, – juokauja vyras.
Nors K. Lavrinovičius su broliu Darjušu per savom gyvenimą yra pasiekę daugybę dalykų, pradėję daug veiklų, buvęs krepšininkas neslepia šiuo metu turintis labai žemiškus ir paprastus gyvenimo siekius.
„Palinkėčiau mums nenustoti tobulėti, išmokti vis kažko naujo. Aišku, nepavesti vienam kito ir kitų. Norėčiau išpildyti savo tikslus. Svarbiausia nenuvilti šeimos, brolių, tėvų ir draugų, kurie šalia manęs. Aišku, ir kad laikytų sveikata“, – teigia K. Lavrinovičius.
