Vadina vaikščiojančiu stebuklu
Prieš pusantrų metų Edvinas iškrito pro ketvirto aukšto langą. Lūžę žandikauliai, nosikaulis, smilkinkauliai, akiduobės, dubuo, šonkauliai, kryžkaulis, plyšusi šlapimo pūslė, stipriai sumušti vidaus organai, prasidėjęs vidinis kraujavimas. Tikimybė, kad vaikinas išgyvens, buvo vos keli procentai. Jis buvo panardintas į dirbtinę komą, rašoma pranešime spaudai.
Edvinui buvo atlikta 14 operacijų, 11 iš jų – per 1,5 mėnesio, kuriuos jis praleido LSMU Kauno klinikose. Jam prireikė dializės, nes kuriam laikui nustojo funkcionuoti inkstai. Buvo mažai vilčių, kad daugybę lūžių ir vidaus organų traumų patyręs vaikinas gebės vaikščioti, valdyti kūną.
Bet E. Vadoklis paneigė pesimistines prognozes. Tverdamas didžiulius skausmus, jis iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą, bendradarbiavo su gydytojais ir slaugos personalu, neleido sau sugniužti, prarasti motyvacijos sveikti.
Šiandien Edviną vadina vaikščiojančiu stebuklu. Jis vėl stovi ant kojų (ką ten stovi, laksto), režisuoja ir veda renginius, pradėjo filmuotis. „Žinoma, dar yra problemų“, – neslepia į darbą grįžęs renginių vedėjas, kasdien mankštinantis raumenis sporto salėje, baseine. Moderni rekonstrukcinė ir plastinė chirurgija suteikė galimybę atkurti sumaitotas jo veido sritis.
Ilgame vaikino sveikimo maratone viena stotelė buvo LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinika, kurioje Edvinas praleido 40 dienų. Personalas, beveik pusantro mėnesio gydęs iš LSMU Kauno klinikų atvežtą E. Vadoklį, ženkliai pagerėjusios būklės pacientą išlydėjo į reabilitaciją.
„Mano nuoširdus ir labai daug savyje talpinantis Ačiū už atsidavimą, globą, rūpestį ir jaukumą“, – įrašė Edvinas padėką I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus atsiliepimų knygoje.
Pacientui į palatą atnešdavo kavos
Į LSMU Kauno ligoninės Slaugos kliniką E. Vadoklis buvo atvežtas nevaikštantis, sunkiai valdantis kūną, be viršutinių dantų. Daugybę operacijų išvėręs vaikinas, kuriam buvo skirti stiprūs skausmą malšinamieji vaistai, suglumęs dairėsi aplink nelabai suprasdamas, kur papuolė.
„Jam skyrėme vienvietę palatą, todėl jis ilgą laiką nematė silpniausių mūsų pacientų ir nepatyrė šoko, esą jei jau pateko į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, tai galbūt reiškia, kad yra beviltiškas“, – pasakojo LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos I, II III palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovė dr. L. Urbietė.
Edvinas gavo Slaugos klinikos Wi-Fi slaptažodį ir su pasauliu galėjo bendrauti planšetės pagalba.
„Tik po mėnesio jis su vaikštyne išėjo į koridorių. Iki tol visas veiksmas vyko palatoje“, – prisiminė I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyr. slaugytoja–administratorė Loreta Želvienė. Ji su pacientu praleido daug laiko ne tik atliekant procedūras, bet ir paprasčiausiai kalbantis.
Rytais Edvinui į palatą vyr. slaugytoja L. Želvienė atnešdavo kavos, kurios vaikinas prisipažino labai pasiilgęs. Jam iš pradžių reikėjo padėti atsisėsti lovoje – pats nepajėgė.
„Pacientas buvo aktyvinamas, atliekama kineziterapija, masažai, kad sustiprėtų raumenys ir jis pradėtų stotis ant kojų. Kai kėlėme jį į specialią maudymo lovą, talkino keturios darbuotojos ir Edvinas juokėsi: „Vau, kiek moterų mane aptarnauja!“ Jis apskritai yra labai charizmatiškas, apdovanotas humoro jausmu,” – pasakojo L. Želvienė.
„Vyresniosios Loretos asmenyje noriu padėkoti visam kolektyvui, visoms prisilietusioms, ištiesusioms ranką, padėjusioms atsistoti, pavalgyti apsirengti... tiesiog – pasveikti“, – įrašė Edvinas LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui skirtoje padėkoje.
Galėjo nepakilti iš lovos
„Tai buvo nepaprastai motyvuotas, turintis aiškų tikslą jaunas žmogus, net neprisileidžiantis minties, kad gali nepagyti. Dirbti su tokiu bendradarbiaujančiu pacientu buvo šaunu, – kalbėjo Slaugos klinikos I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vidaus ligų gydytoja Zita Grajauskaitė.
„Esate gydytoja iš didžiosios raidės. Jūsų rūpestis gydo ir kūną, ir sielą“, – jį gydžiusiai Z. Grajauskaitei savo padėkoje rašė E. Vadoklis.
„Jei ne Edvino dvasinė stiprybė, tokios būklės, kokios buvo, jis galėjo ir nepakilti iš lovos, – sakė Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovė L. Urbietė, pasakodama apie 40 E. Vadoklio dienų, šiuolaikinės slaugos metodais grąžinant jauną pacientą į visavertį gyvenimą. – Kai kartu su gydytojais, slaugytojais, kineziterapeutais, masažuotojais, kitais specialistais veikia paciento motyvacija, vidinis ryžtas, rezultatai būna nepalyginamai geresni nei gydant pasyvų, apatišką, nebendradarbiaujantį pacientą. Edvinas be galo norėjo sveikti, vykdė visus nurodymus, padėdamas įgyvendinti paskirtą gydymą planą, ir per stebėtinai trumpą laiką pasiekė stulbinamų rezultatų – atsistojo ant kojų.“
Kai atėjo laikas Edvinui vykti į reabilitaciją, LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje netrūko ir nuoširdžių padėkų, ir linkėjimų, ir džiaugsmo ašarų.
