Pasirodo, kad režisierius savo, Oskaro Koršunovo teatre (OKT), sulaukė visiškai netikėto ir iš anksto nesuplanuoto Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios šalies damos Dianos Nausėdienės apsilankymo.
O. Kuršunovas išsamiai viską papasakojo „Facebook“ asmeninėje paskyroje, istoriją pavadinęs „Labai mažas, bet reikšmingas valstybinis įvykis“. O jos pabaigoje žinomas režisierius perspėjo: „Jeigu kas nors galvoja, kad aš noriu įsiteikti naujai valdžiai, tai perskaitykite tekstą dar kartą.“
„Vakar įvyko neįtikėtinas dalykas. Gitanas Nausėda su pirmąja Lietuvos ponia atėjo į OKT teatrą. Pasižiūrėti spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. Viskas įvyko be galo paprastai. Likus vos kelioms valandoms iki spektaklio, paskambino jo patarėja ir pasakė, jog norėjo nupirkti bilietus, bet bilietų nėra, ir pasiteiravo, galbūt yra koks rezervas. Tiesą pasakius, bevalgydamas avižinę košę, aš vos nepaspringau.
Nespėjęs praryti košės aš atsakiau, jog, žinoma, mes turime rezervinių vietų. Staiga paskambinau į teatrą ir daviau tam tikrus nurodymus, kad ruoštųsi sutikti garbų svečią. Kaip žinia, prezidentus teatre geriausiu atveju galima pamatyti nebent per Naujuosius metus „Traviatoje“, kur visi apsirengę smokingais ir užsimaukšlinę fanaberiškus snukelius. O čia yra alternatyvus teatras, neatliepiantis net elementarių tokio rango žiūrovui sąlygų. O dar „Žmogus iš Podolsko“. Tikrai geras spektaklis, bet vis dėl to tai ne Marcinkevičiaus „Katedra“ ar Tumino „Maskaradas“.
Bekramtydamas košę paskambinusiai patarėjai – dar norėjau pasakyti, kad gal geriau į kokią Čechovo „Žuvėdrą“, bet ragelis jau buvo padėtas. Penktą valandą teatras jau buvo apžiūrimas atitinkamų saugos tarnybų. Ir štai, septintą valandą, nė kiek nepavėlavęs, Gitanas Nausėda ir pirmoji Lietuvos ponia jau sėdėjo mažoje OKT salytėje, apsupti gan sutrikusių OKT teatro fanų.
Spektaklis praėjo puikiai, ir, tiesą pasakius, ne be prezidento ir pirmosios ponios pagalbos, nes jie visiškai atvirai reagavo, juokėsi ten, kur juokinga, ir labai rimtai žiūrėjo ten, kur visai nejuokinga. Žiūrovas irgi labai greitai apsiprato ir atsipalaidavo.
Kas nebuvo OKT teatre, nežino jo salės specifikos. Ten žiūrovus ir aktorius skiria vos pusė metro, ir ne vietoje parodyta prezidentinė rimtis būtų tiesiog nunešusi spektaklį. Po spektakio pirmoji Lietuos pora vieni pirmųjų atsistojo ploti. O po to įvyko šiltas pokalbis su aktoriais.
Mes aprodėme savo teatriuką, ofisus (jeigu juos taip galima pavadinti) ir mažą kambarėlį su vienu veidrodžiu, kuriame persirengia aktoriai, tarp kurių, beje – ne vienas Nacionalinės premijos laureatas. Visa tai labai nustebino prezidentą. Ir ypač Lietuvos pirmąją ponią.
Pasirodo, dabartinis prezidentas mūsų teatre svečiuojasi jau ne pirmą kartą. Tiksliau, svečiavosi kai juo dar nebuvo. Ypač jam patiko Juozo Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“.Pasakysiu atvirai – aš tai laikau rimtu valstybiniu įvykiu. Atsižvelgiant į paskutiniu metu labai įtemptą prezidento grafiką, atėjimas į neformalų ir nonkonformistinį teatrą, yra pats geriausias ženklas valstybei, koks tik gali būti.
Ne pirmą kartą į mano spektaklius ateina prezidentai. Bet tai būdavo LNOBT arba LNDT. Valdas Adamkus, pamenu, vos vos iškentėjo triukšmingą „Oidipą karalių“, o Dalia Grybauskaitė, tiesą pasakius, labai jautriai sureagavo į Marcinkevičiaus „Katedrą“. Dėkodama kūrybinei komandai ji net apsiašarojo. Ko gero, mes vieninteliai Lietuvoje regėjome jos ašarą.
Bet vis dėlto, tie vizitai buvo iš anksto suplanuoti ir protokoliški. O čia nebuvo jokio protokolo. Man tai priminė skandinavų prezidentus, į darbą važinėjančius dviračiais. Ir jeigu mes Lietuvoje kalbame apie kultūrą ir jos reikšmę, tai va būtent taip ji ir yra kuriama.
OKT teatras tikrai nėra vieta pasipjarinti. Ne veltui beveik nė vienas rimtas politikas niekada čia nebuvo užsukęs. Ponas Ramūnas Karbauskis, mūsų kultūros komiteto pirmininkas, matyt nežino kur yra OKT teatras, ir ar apskritai toks yra. O gerbiamas Remigijus Šimašius irgi nė karto neapsilankė, nors turėtų lankytis vos ne kasdien. Ir ne todėl, kad mes esame savivaldybės teatras – šiaip suprastų, kad yra dar ir tragedijos kaukė. Pamenu, Artūrą Zuoką vis kvietėme į spektaklį „Dugne“. Bet teatrinio dugno jis išsigando.
Todėl didelis respektas mūsų ekselencijai, prezidentui Gitanui Nausėdai. Man tai suteikia vilties. Ir aš pradedu tikėti valstybės gerove.
P.S. Jeigu kas nors galvoja, kad aš noriu įsiteikti naujai valdžiai, tai perskaitykite tekstą dar kartą. Jeigu ir tai nepadės, perskaitykite dar kartą. O jeigu ir tai nepadės, skaitykite dar kartą, dar kartą, dar kartą…“ – rašė O. Koršunovas.
Įvykis nustebino ir ne vieną režisieriaus sekėją. „Malonu, kad kai kurie prezidentai šį bei tą išmano apie teatrą. Nors pagal pareigybės aprašymą tikriausiai tai neprivaloma“, „Gera, viltinga žinia. Ačiū, su malonumu dalinuosi ja“, „Džiugus momentas ir sveikinu“, – rašė komentatoriai.
